Antinksčio šerdinio sluoksnio piktybinis navikas
Anatomija
Antinksčiai yra poriniai endokrininiai organai, esantys virš kiekvienos inksto. Jie susideda iš dviejų pagrindinių sluoksnių: išorinio žievinio sluoksnio ir vidinio šerdinio sluoksnio. Antinksčių šerdinis sluoksnis gamina hormonus, tokius kaip adrenalinas ir norepinefrinas, kurie yra svarbūs organizmo atsako į stresą reguliavimui. Piktybinis navikas šioje srityje gali paveikti hormonų pusiausvyrą, sukeldamas įvairias endokrinines problemas ir paveikdamas bendrą organizmo funkciją.
Ligos aprašymas
Antinksčio šerdinio sluoksnio piktybinis navikas, dar žinomas kaip feochromocitoma, yra reta, tačiau potencialiai gyvybei pavojinga liga, kuri atsiranda, kai šerdiniame sluoksnyje formuojasi navikas, kuris dažniausiai gamina per didelį kiekį adrenalino. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius simptomus, tokius kaip hipertenzija, ir gali būti siejama su kitomis endokrininėmis ligomis. Be to, ji gali būti metastazuojanti, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.
Ligos priežastis
Antinksčio šerdinio sluoksnio piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti reikšmės. Kai kurie navikai gali būti paveldimi, ypač tiems, kurie susiję su von Hippel-Lindau sindromu, MEN 2A ir MEN 2B sindromais. Be to, lėtinis stresas ir tam tikros aplinkos sąlygos gali prisidėti prie ligos vystymosi, nors šie faktoriai dar nėra pakankamai ištirti.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai paveldimumai: asmenys, turintys šeimos istoriją su feochromocitoma ar kitomis endokrininėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
- Amžius: dažniausiai ši liga diagnozuojama suaugusiems, tačiau ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
- Aplinkos veiksniai: tam tikros cheminės medžiagos ar radiacija gali didinti riziką, nors tai dar nėra galutinai patvirtinta.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti:
- Staigaus ir sunkaus galvos skausmo epizodus;
- Padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją), kuris gali būti atsparus gydymui;
- Širdies plakimo pagreitėjimą;
- Prakaitavimą ir nerimą;
- Priepuolius, kurie gali būti susiję su adrenalino išsiskyrimu.
Diagnostika
Antinksčio šerdinio sluoksnio piktybinio naviko diagnozė prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti katecholaminų (adrenalino ir norepinefrino) ir jų metabolitų kiekį šlapime ar kraujyje. Taip pat gali būti naudojamos vaizdinės diagnostikos procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų vizualizuoti navikai ir įvertinta jų apimtis bei galimas metastazavimas.
Gydymas
Antinksčio šerdinio sluoksnio piktybinio naviko gydymas paprastai apima chirurginį naviko pašalinimą, jei tai įmanoma. Po operacijos gali būti taikoma papildoma terapija, tokia kaip chemoterapija ar radioterapija, ypač jei navikas buvo metastazavęs. Taip pat gali būti naudojami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti simptomus. Neseniai atsirado naujų terapijų, tokių kaip tikslinė terapija ir imunoterapija, kurios gali būti efektyvios gydant šią ligą, tačiau jų taikymas dar yra tyrimų fazėje.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas