Aplazinė anemija, nepatikslinta

Anatomija

Aplazinė anemija yra liga, kuri tiesiogiai veikia kraujo formavimo sistemą, ypač kaulų čiulpus. Kaulų čiulpai yra organas, atsakingas už kraujo ląstelių, tokių kaip raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai, gamybą. Šios ląstelės yra būtinos normaliam organizmo funkcionavimui, nes jos atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip deguonies transportavimas, imuninės sistemos palaikymas ir kraujo krešėjimas. Aplazinė anemija sukelia kaulų čiulpų sutrikimus, dėl kurių sumažėja šių ląstelių gamyba, todėl organizmas patiria deguonies trūkumą ir padidėja infekcijų bei kraujavimo rizika.

Ligos aprašymas

Aplazinė anemija, nepatikslinta, yra reta, bet sunki liga, kuri pasireiškia, kai kaulų čiulpai nebegali gaminti pakankamai kraujo ląstelių. Ši liga gali būti pirminė, kai ji atsiranda be aiškios priežasties, arba antrinė, kai ji yra kitų ligų ar veiksnių rezultatas. Aplazinė anemija yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip sunki anemija, infekcijos ir kraujavimas, o tai gali būti gyvybei pavojinga.

Ligos priežastis

Aplazinės anemijos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima autoimunines reakcijas, kuriose organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja kaulų čiulpus, virusines infekcijas, tokias kaip hepatitas ar ŽIV, tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, chemoterapijos, poveikį, taip pat genetinius veiksnius, tokius kaip Fanconi anemija. Be to, eksponavimas tam tikroms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, benzenui, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti aplazine anemija.
• Amžius – liga dažniau pasitaiko suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Cheminiai veiksniai – ilgalaikis poveikis tam tikroms chemikalams, tokiems kaip benzenas, gali padidinti ligos riziką.
• Virusinės infekcijos – tam tikros virusinės infekcijos gali sukelti kaulų čiulpų pažeidimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, greitą širdies plakimą, odos blyškumą, dažnus ir sunkiai gydomus infekcijas bei kraujavimus, tokius kaip nosies kraujavimas ar lengvas mėlynių susidarymas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos išsivystymo laipsnio.

Diagnostika

Aplazinės anemijos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio tyrimo ir anamnezės surinkimo. Gydytojai gali paskirti kraujo tyrimus, kad įvertintų raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekį. Be to, gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant įvertinti kaulų čiulpų funkciją ir išsiaiškinti, ar yra kitų ligų, galinčių sukelti anemiją.

Gydymas

Aplazinės anemijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento amžiaus. Gydymo galimybės apima kraujo perpylimus, kad būtų kompensuojamas kraujo ląstelių trūkumas, imuninės sistemos slopinimą, kad būtų sumažinta autoimuninės reakcijos rizika, ir kaulų čiulpų transplantaciją, kuri gali būti efektyvi gydant sunkią aplazinę anemiją. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip vaistai, kurie stimuliuoja kraujo ląstelių gamybą, taip pat gali būti svarstomos. Svarbu, kad pacientai būtų reguliariai stebimi ir gydomi gydytojų, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra ir gydymo efektyvumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas