Aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas

Anatomija

Aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas, tiesiogiai susijusi su žmogaus kraujagyslių sistema, ypač su vainikinėmis arterijomis, kurios aprūpina širdį krauju. Ši liga veikia arterijų sieneles, kuriose susikaupia riebalų, cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų, sudarančių aterosklerozines plokšteles. Dėl šių plokštelių susiaurėja kraujagyslės, o tai gali sukelti širdies raumens išemiją (deguonies trūkumą), kas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis. Be to, liga gali paveikti ir kitas kraujagyslių sistemas, įskaitant periferines arterijas ir smegenų kraujagysles.

Ligos aprašymas

Aterosklerozinė širdies liga yra lėtinė būklė, kuri vystosi per daugelį metų. Ji pasižymi aterosklerozės procesu, kuriame kraujagyslių sienelėse kaupiasi lipidai ir uždegiminės ląstelės. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, tokių kaip krūtinės angina, širdies priepuolis ir insultas. Aterosklerozinė liga dažnai yra besimptomė ilgą laiką, tačiau gali sukelti staigius ir sunkius sveikatos sutrikimus, todėl jos prevencija ir ankstyva diagnostika yra ypač svarbios.

Ligos priežastis

Pagrindinės aterosklerozinės širdies ligos priežastys apima lipidų metabolizmo sutrikimus, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir uždegiminius procesus. Mechanizmai, dėl kurių vystosi ši liga, gali būti susiję su kraujagyslių pažeidimu, kuris atsiranda dėl nuolatinio streso, rūkymo, hipertenzijos ir cukrinio diabeto. Šie veiksniai prisideda prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi ir kraujagyslių susiaurėjimo, kas galiausiai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.

Rizikos faktoriai

• Padidėjęs cholesterolio kiekis – didelis MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis padidina aterosklerozės riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
• Fizinio aktyvumo trūkumas – nepakankamas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie nutukimo ir lipidų metabolizmo sutrikimų.
• Nutukimas – perteklinis svoris didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, kas skatina aterosklerozės vystymąsi.
• Diabetas – cukrinis diabetas gali pažeisti kraujagysles, didinant aterosklerozės riziką.
• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė polinkis į širdies ir kraujagyslių ligas gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, krūtinės skausmas arba diskomfortas fizinio krūvio metu.
• Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti stipresni skausmai, dusulys, nuovargis ir širdies ritmo sutrikimai.
• Sunkiomis ligos stadijomis gali pasireikšti širdies priepuolis, kuris sukelia intensyvų krūtinės skausmą, spinduliuojantį į kairę ranką, kaklą ar nugarą.

Diagnostika

Aterosklerozinė širdies liga diagnozuojama atliekant įvairius tyrimus. Pirmiausia gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir surenka anamnezę. Toliau gali būti naudojami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip lipidograma, kad būtų įvertintas cholesterolio kiekis. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip echokardiograma, streso testai, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat gali būti naudojami, kad būtų įvertintas kraujagyslių pralaidumas ir nustatyta, ar yra aterosklerozinių plokštelių.

Gydymas

Aterosklerozinės širdies ligos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir rūkymo nutraukimas, yra esminiai. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip statinai cholesterolio lygiui mažinti, antihipertenziniai vaistai kraujospūdžiui kontroliuoti ir antikoaguliantai, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką. Naujausios terapijos galimybės gali apimti intervencinius metodus, tokius kaip angioplastika ir stentavimas, kurie padeda atkurti kraujotaką, taip pat chirurginius sprendimus, pavyzdžiui, širdies apeinamuosius operacijas, skirtas sunkesniems atvejams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas