Bakterijų sukelta pneumonija, nepatikslinta

Anatomija

Bakterijų sukelta pneumonija, nepatikslinta, yra liga, kuri tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, ypač plaučius. Plaučiai yra sudaryti iš alveolių, kurie yra maži oro maišeliai, kur vyksta dujų apykaita. Pneumonija sukelia uždegimą alveoliuose, dėl kurio sumažėja deguonies absorbcija ir padidėja anglies dioksido koncentracija organizme. Uždegimas gali plisti ir į kitas kvėpavimo takų dalis, sukeliančias bronchitą ar pleuritas, todėl liga gali paveikti ir bronchus bei pleurą, kurie dengia plaučius.

Ligos aprašymas

Bakterijų sukelta pneumonija, nepatikslinta, yra uždegiminė plaučių liga, kurią sukelia įvairios bakterijos. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau ji ypač pavojinga vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Pneumonija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis ar kvėpavimo nepakankamumas, todėl svarbu laiku ją diagnozuoti ir gydyti. Ligos svarba kyla iš jos plitimo galimybių ir galimų sunkių pasekmių sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės bakterijų sukelto pneumonijos priežastys apima įvairių bakterijų, tokių kaip Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ir Staphylococcus aureus, infekcijas. Šios bakterijos gali patekti į plaučius per kvėpavimo takus, dažniausiai įkvėpus užkrėsto oro arba su maistu. Be to, bakterijų kolonizacija gali būti paskatinta virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip gripas, kurios silpnina imuninę sistemą. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir silpna imuninė sistema, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiais kaip diabetas ar AIDS, turi didesnę riziką susirgti pneumonija.
• Rūkymas – tabako dūmai pažeidžia kvėpavimo takus ir mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Hospitalizacija – pacientai, kurie gydomi ligoninėse, gali būti labiau linkę į bakterijų infekcijas dėl aplinkos ir medicininių procedūrų.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių ir apima karščiavimą, kosulį, krūtinės skausmą, dusulį ir bendrą silpnumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir galvos skausmas, raumenų skausmai, šaltkrėtis bei krūtinės spaudimas.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir atlieka fizinį patikrinimą. Papildomi tyrimai gali apimti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, kurios padeda nustatyti uždegimo buvimą plaučiuose, ir kraujo tyrimus, kurie gali parodyti uždegimo žymenis. Kartais gali būti atliekami skreplių tyrimai, siekiant nustatyti bakterijų rūšį ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Gydymas

Gydymas paprastai apima antibiotikus, kurie yra skiriami atsižvelgiant į nustatytą bakterijų rūšį. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama gerti daug skysčių, ilsėtis ir vartoti vaistus nuo skausmo bei karščiavimo. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio gydymo. Naujausios terapijos galimybės apima vakcinas, skirtas užkirsti kelią bakterijų sukeltiems susirgimams, ir imunoterapiją, kuri gali padėti stiprinti organizmo atsaką į infekcijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas