Bipolinis afektinis sutrikimas, hipomanija

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas, hipomanija, yra psichinė liga, susijusi su smegenų funkcijomis ir neurotransmiterių pusiausvyra. Pagrindinės smegenų sritys, kurios gali būti paveiktos, yra limbinė sistema, atsakinga už emocijų reguliavimą, ir prefrontalinė žievė, kuri dalyvauja sprendimų priėmime bei impulsyvumo kontrole. Pokyčiai šiose srityse gali sukelti emocinį disbalansą, kuris pasireiškia kaip hipomaniniai epizodai.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra nuotaikų sutrikimas, kuris pasižymi pakaitomis pasireiškiančiais manijos ir depresijos epizodais. Hipomanija yra lengvesnė manijos forma, kurios metu žmogus patiria pakilusią nuotaiką, energingumą ir didesnį produktyvumą, tačiau be sunkių psichinių sutrikimų, kurie gali atsirasti esant pilnai manijai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir kasdieninei veiklai.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra kompleksinė būklė, kurią lemia genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai gali padidinti polinkį susirgti šiuo sutrikimu, o cheminiai disbalansai smegenyse, ypač serotonino, dopamino ir norepinefrino, gali prisidėti prie nuotaikų svyravimų. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas ar traumos, taip pat gali sukelti ar paūminti ligos simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija, turinti bipolinio sutrikimo atvejų, padidina riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai – didelis stresas, traumatiniai įvykiai ar užsitęsusi psichologinė įtampa gali sukelti ligos epizodus.
• Neurobiologiniai veiksniai – smegenų chemijos disbalansas gali lemti nuotaikų svyravimus.

Simptomai

• Hipomanijos simptomai gali būti: padidėjęs energijos lygis, sumažėjęs miegas, optimizmas, didesnis kalbėjimo greitis, impulsyvumas, nesugebėjimas susikoncentruoti ir didesnis socialinis aktyvumas. Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo individo ir situacijos.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų psichologinį vertinimą, kuris gali apimti pokalbius su pacientu ir jo artimaisiais. Psichiatras gali naudoti diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų ligą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimas fizines ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas bipolinio afektinio sutrikimo, hipomanijos, gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima nuotaiką stabilizuojančius vaistus, tokius kaip litis, antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neurostimulacija ir psichologinės intervencijos, gali būti taikomos kaip papildomos gydymo priemonės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas