Blefaritas (voko krašto uždegimas)

Anatomija

Blefaritas yra liga, susijusi su vokų krašto uždegimu, kuris gali paveikti tiek vokų odą, tiek blakstienų folikulus. Vokai yra sudaryti iš odos, raumenų ir nervų audinio, o jų funkcija yra apsaugoti akį nuo išorinių dirgiklių ir užtikrinti drėgmę. Ši liga gali paveikti ašarų liaukas, kurios yra atsakingos už ašarų gamybą, todėl gali sutrikti akies drėkinimas ir sukelti diskomfortą. Vokų krašto uždegimas gali turėti įtakos ir akies gleivinei, todėl gali atsirasti ir kitų akių ligų.

Ligos aprašymas

Blefaritas yra lėtinė liga, kuri pasireiškia kaip vokų krašto uždegimas. Ji gali būti bakterinė, seborėjinė arba alerginė. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti nemalonius simptomus, tokias kaip niežėjimas, paraudimas ir diskomfortas akyse. Be to, jei blefaritas nėra gydomas, jis gali sukelti rimtesnius akių sutrikimus, tokius kaip konjunktyvitas ar keratitas. Dėl šių priežasčių svarbu atpažinti ligą ir laiku imtis gydymo priemonių.

Ligos priežastis

Pagrindinės blefarito priežastys apima bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus, augimą ant vokų, riebalinių liaukų sutrikimus, kurie gali sukelti per didelį riebalų gamybą, ir alergines reakcijas į kosmetiką ar kitus dirgiklius. Seborėjinis dermatitas, kuris sukelia odos pleiskanojimą, taip pat gali prisidėti prie blefarito vystymosi. Be to, asmenys, turintys sausų akių sindromą, gali būti labiau linkę į šią ligą dėl sumažėjusio ašarų kiekio.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga blefaritu dėl sumažėjusio odos elastingumo ir riebalinių liaukų funkcijos.
• Odos ligos – asmenys, sergantys seborėjiniu dermatitu ar kitomis odos ligomis, gali būti labiau linkę į blefarito vystymąsi.
• Kontaktiniai lęšiai – netinkamas lęšių naudojimas ar priežiūra gali sukelti vokų uždegimą.
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas – šie įpročiai gali silpninti imunitetą ir didinti infekcijų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai blefarito simptomai apima vokų niežėjimą, paraudimą, patinimą, sausumą, deginimo pojūtį ir blakstienų klijavimąsi. Kai kuriais atvejais gali atsirasti pūlingos išskyros. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o lėtinis uždegimas gali sukelti nuolatinį diskomfortą ir pabloginti gyvenimo kokybę.

Diagnostika

Blefarito diagnozė paprastai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu akies tyrimu. Oftalmologas gali atlikti vokų krašto apžiūrą, ieškodamas uždegimo požymių, blakstienų folikulų būklės ir išskyrų. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip akies paviršiaus bandymai, siekiant nustatyti bakterijų ar kitų mikroorganizmų buvimą.

Gydymas

Blefarito gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti antibiotikų tepalus ar lašus, antiseptines priemones, o taip pat ir kortikosteroidų preparatus, skirtus uždegimui mažinti. Nemedicininiai sprendimai apima šiltus kompresus, kurie padeda sumažinti patinimą ir pagerinti riebalinių liaukų funkciją. Taip pat rekomenduojama reguliariai valyti vokų kraštus naudojant specialias servetėles arba tirpalus. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujas gydymo formas, tokias kaip lazerinė terapija ar biologiniai vaistai, tačiau jų taikymas priklauso nuo ligos sunkumo ir individualių paciento poreikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas