Buvusios asmeniui kvėpavimo sistemos ligos

Anatomija

Buvusios asmeniui kvėpavimo sistemos ligos dažniausiai paveikia plaučius, bronchus ir kitus kvėpavimo takus. Žmogaus kvėpavimo sistema apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius, kurie visi kartu dirba, kad užtikrintų deguonies tiekimą organizmui. Šios ligos gali sukelti struktūrinius pokyčius šiose sistemose, pavyzdžiui, uždegimą, randėjimą ar net audinių sunaikinimą, kas gali paveikti kvėpavimo funkciją ir bendrą sveikatos būklę.

Ligos aprašymas

Buvusios asmeniui kvėpavimo sistemos ligos yra grupė ligų, kurios gali sukelti ilgalaikius ar net lėtinius kvėpavimo sutrikimus. Jos gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), pneumoniją ir kitas. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali turėti rimtų pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei, darbingumui ir netgi gyvybei. Dėl lėtinių kvėpavimo sutrikimų gali pasireikšti nuolatinis deguonies trūkumas, kas gali sukelti įvairias komplikacijas organizme.

Ligos priežastis

Pagrindinės buvusios asmeniui kvėpavimo sistemos ligos priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti infekcijos (pvz., virusinės ar bakterinės), aplinkos veiksniai (pvz., oro tarša, dūmai), genetiniai veiksniai, taip pat gyvenimo būdo aspektai, tokie kaip rūkymas ar fizinio aktyvumo stoka. Mechanizmai, kurie prisideda prie šių ligų vystymosi, gali apimti uždegiminių procesų aktyvavimą, bronchų susiaurėjimą, alveolių sunaikinimą ir kt.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, kuris ne tik padidina ligų, tokių kaip LOPL ir plaučių vėžys, riziką, bet ir pablogina esamų ligų simptomus.
• Aplinkos tarša – ilgalaikis poveikis taršai gali sukelti plaučių pažeidimus ir padidinti kvėpavimo sistemos ligų riziką.
• Genetika – šeimos istorija kvėpavimo sistemos ligų gali padidinti asmens riziką susirgti šiomis ligomis.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria kvėpavimo sistemos problemas dėl natūralaus organizmo senėjimo proceso.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti dusulį, kosulį, krūtinės skausmą, nuovargį ir gleivių išskyras. Šie simptomai gali būti lengvi ir laikini arba gali tapti lėtiniais ir sunkiomis formomis, sukeldami rimtus kvėpavimo sunkumus.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika dažnai apima anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą, plaučių funkcijos testus, rentgeno nuotraukas ir kompiuterinę tomografiją. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius ar infekcijas. Pati diagnozė gali būti sudėtinga, ypač lėtinių ligų atveju, todėl būtina atidžiai stebėti pacientą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai apima vaistus, tokius kaip bronchodilatatoriai, kortikosteroidai ir antibiotikai, jei yra bakterinė infekcija. Taip pat svarbu laikytis sveikos gyvensenos, įskaitant rūkymo atsisakymą, tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir naujas inhaliacines terapijas, kurios gali padėti gerinti paciento būklę ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas