Centrinės kilmės svaigimas
Anatomija
Centrinės kilmės svaigimas yra neurologinė būklė, kuri dažniausiai susijusi su smegenų disfunkcija. Ši liga tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir jų struktūras, atsakingas už pusiausvyrą ir koordinaciją. Pagrindinės paveiktos sritys yra smegenėlės, kamieninės smegenys ir vestibulinis aparatas, kurie kartu reguliuoja kūno pusiausvyrą, judesius ir erdvinę orientaciją. Šių struktūrų sutrikimai gali sukelti svaigimą, nes jos yra atsakingos už informaciją apie kūno padėtį erdvėje ir judesius.
Ligos aprašymas
Centrinės kilmės svaigimas apibūdinamas kaip subjektyvus jausmas, kad aplinka sukasi arba kad pats žmogus juda, nors iš tikrųjų taip nėra. Tai gali būti nuolatinis ar epizodinis, ir jis gali būti lengvas arba sunkus. Svarbu pažymėti, kad centrinės kilmės svaigimas skiriasi nuo periferinio svaigimo, kuris dažniausiai kyla dėl ausies ar vestibulinio aparato sutrikimų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti nerimą, baimę ir riboti kasdienę veiklą.
Ligos priežastis
Centrinės kilmės svaigimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys apima smegenų insultus, traumas, navikus, demenciją, migreną ir neurodegeneracines ligas, tokias kaip Parkinsono liga. Be to, kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai, gali sukelti svaigimą kaip šalutinį poveikį. Mechanizmai, lemiantys šią būklę, gali būti susiję su nervų ląstelių pažeidimu, pusiausvyros sistemų disfunkcija arba neurotransmiterių pusiausvyros sutrikimu.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria centrinės kilmės svaigimą dėl didesnės neurodegeneracinių ligų rizikos.
- Traumos: galvos traumos gali padidinti centrinės kilmės svaigimo tikimybę.
- Neurologinės ligos: žmonės, sergantys Parkinsono liga, išsėtine skleroze ar kitomis neurologinėmis ligomis, yra labiau linkę patirti svaigimą.
- Vaistai: tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti svaigimą kaip šalutinį poveikį.
Simptomai
- Pagrindiniai centrinės kilmės svaigimo simptomai apima:
- jausmą, kad aplinka sukasi;
- pusiausvyros praradimą;
- pykinimą ir vėmimą;
- galvos skausmą;
- nuovargį ir energijos trūkumą.
Diagnostika
Centrinės kilmės svaigimo diagnostika apima išsamų anamnezės surinkimą ir fizinį ištyrimą. Gydytojas gali rekomenduoti neurologinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad įvertintų smegenų struktūrą. Taip pat gali būti atliekami vestibuliniai testai, kad būtų nustatyta, ar yra pusiausvyros sutrikimų. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti skirti pašalinti kitas galimas priežastis.
Gydymas
Centrinės kilmės svaigimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Galimos gydymo galimybės apima vaistus, tokius kaip antiemetikai, kurie padeda sumažinti pykinimą, arba neurologinius vaistus, skirtus smegenų funkcijoms gerinti. Be to, fizioterapija ir vestibulinė reabilitacija gali būti naudingos, siekiant pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip neurofeedback ar kiti neuromoduliaciniai metodai, taip pat gali būti tiriamos kaip potencialūs gydymo būdai, tačiau jų efektyvumas dar yra tiriamas.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas