Delyras, esant demencijai

Anatomija

Delyras, esant demencijai, yra sutrikimas, kuris tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Pagrindinės smegenų sritys, tokios kaip hipokampas ir priekinė skiltis, yra ypač jautrios demencijai ir delyrui. Hipokampas yra atsakingas už atmintį ir erdvinį orientavimą, o priekinė skiltis dalyvauja sprendimų priėmime, emocijų reguliavime ir socialiniuose gebėjimuose. Dėl demencijos šios sritys patiria degeneracinius pokyčius, kurie gali sukelti akivaizdų kognityvinių funkcijų sumažėjimą, o delyro epizodai gali dar labiau pabloginti slenkančias smegenų funkcijas.

Ligos aprašymas

Delyras, esant demencijai, yra ūmus ir laikinas psichikos sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems demenciją. Ši liga pasižymi staigiu sąmonės ir dėmesio pokyčiu, kuris gali sukelti painiavą, dezorientaciją ir haliucinacijas. Delyras gali būti laikinas, tačiau jo epizodai gali būti itin sunkių pasekmių, tokių kaip padidėjusi hospitalizacijos rizika ir netgi mirtingumas. Supratimas apie delyro mechanizmus ir jo ryšį su demencija yra svarbus, nes jis gali padėti gydytojams geriau valdyti pacientų priežiūrą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Ligos priežastis

Delyro priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra susiję su fiziologiniais pokyčiais organizme, tokiais kaip infekcijos, dehidratacija, vaistų šalutiniai poveikiai ar metaboliniai sutrikimai. Be to, demencijos sukelti smegenų pokyčiai taip pat prisideda prie delyro atsiradimo. Rizikos veiksniai apima lėtines ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat pooperacinius laikotarpius, kai pacientai patiria didesnį stresą ir fiziologinį disbalansą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į delyrą.
• Demencija – esama demencijos diagnozė žymiai padidina delyro riziką.
• Kitų ligų buvimas – lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar širdies ligos, gali prisidėti prie delyro vystymosi.
• Vaistų vartojimas – tam tikrų vaistų, ypač psichotropinių, vartojimas gali sukelti delyro epizodus.
• Stresas ir trauma – psichologinis ar fizinis stresas gali sukelti delyro simptomus.

Simptomai

• Delyro simptomai gali būti įvairūs ir svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima:
  • Dezorientacija – nesugebėjimas atpažinti aplinkos ar savęs.
  • Atminties praradimas – sunkumai prisimenant neseniai įvykius.
  • Haliucinacijos – klaidingi pojūčiai, kurie gali būti reginiai ar garsai.
  • Emocijų pokyčiai – nerimas, agresija ar apatija.
  • Miego sutrikimai – nemiga ar pernelyg didelis mieguistumas.

Diagnostika

Delyro diagnostika yra sudėtinga ir dažnai reikalauja išsamaus klinikinio vertinimo. Gydytojai naudoja įvairius klausimynus ir testus, kad įvertintų paciento kognityvines funkcijas, taip pat atlieka medicininius tyrimus, kad nustatytų galimas fiziologines delyro priežastis, tokias kaip infekcijos ar elektrolitų disbalansas. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, šlapimo analizė ar vaizdiniai tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija), gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti tikslią paciento būklę.

Gydymas

Delyro gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti antipsichozinius vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, tačiau jų vartojimas turi būti atsargus, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Nemedicininiai sprendimai apima aplinkos pritaikymą, pvz., ramios ir pažįstamos aplinkos sukūrimą, socialinę sąveiką ir psichologinę paramą. Naujausi tyrimai rodo, kad integruota priežiūra, apimanti komandos darbo metodą, gali būti veiksminga, siekiant sumažinti delyro epizodų dažnumą ir sunkumą. Taip pat svarbu stebėti ir valdyti rizikos veiksnius, kad būtų sumažinta delyro pasikartojimo tikimybė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas