Anatomija

Demencija sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, dažniausiai susijusi su smegenų anatomija ir funkcijomis. Ši liga paveikia įvairias smegenų struktūras, ypač tas, kurios atsakingos už atmintį, mąstymą ir elgesį. Pavyzdžiui, hipokampas, kuris yra svarbus atminties formavimui, ir žievės sritys, atsakingos už pažinimo procesus, gali būti pažeistos. Dėl to sutrinka neuronų ryšiai ir smegenų funkcijos, kas lemia demencijos simptomus. Taip pat gali būti paveiktos kraujagyslių sistemos, kurios aprūpina smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl gali pasireikšti ir kraujotakos sutrikimai.

Ligos aprašymas

Demencija sergant kitomis ligomis yra neurodegeneracinė būklė, kuri gali atsirasti kaip antrinė liga, kai pirmiausia vystosi kita liga, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, Parkinsono liga ar kraujagyslinė demencija. Ši demencija pasižymi pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, kalba, orientacija ir problemų sprendimo gebėjimai, pablogėjimu. Liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia paciento gyvenimo kokybę, bet ir kelia iššūkius šeimoms bei sveikatos priežiūros sistemoms, reikalaujant nuolatinės priežiūros ir palaikymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės demencijos priežastys gali būti įvairios. Dažnai ji išsivysto dėl neurodegeneracinių procesų, kurie lemia smegenų ląstelių žūtį. Tokie procesai gali būti susiję su genetikos veiksniais, uždegiminiais procesais, oksidaciniu stresu ir neurotoksiniais poveikiais. Be to, kitos ligos, tokios kaip diabetas, hipertenzija ar insultas, gali prisidėti prie demencijos vystymosi, sukeldamos kraujagyslių pažeidimus ir smegenų funkcijų sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę sirgti demencija.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti.
• Gyvenimo būdas – nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Kitų ligų buvimas – lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, didina demencijos riziką.

Simptomai

• Pradžioje gali pasireikšti trumpalaikės atminties sutrikimai, pvz., sunkumai prisimenant neseniai įvykius.
• Vėliau gali atsirasti kalbos sutrikimų, tokių kaip sunkumas rasti tinkamus žodžius ar suprasti kalbą.
• Pacientai gali patirti orientacijos praradimą, tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu.
• Sunkiais atvejais gali pasireikšti elgesio pokyčiai, emociniai sutrikimai, o galiausiai ir visiškas savarankiškumo praradimas.

Diagnostika

Demencijos diagnozė apima išsamų medicininį istorijos tyrimą, neurologinį egzaminą ir pažinimo funkcijų vertinimą. Gydytojai gali naudoti įvairius testus, kad įvertintų atminties, kalbos ir problemų sprendimo gebėjimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti atliekami siekiant nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas demencijos priežastis.

Gydymas

Demencijos gydymas yra sudėtingas ir dažnai apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, pavyzdžiui, cholinesterazės inhibitorių grupės vaistus, kurie skirti Alzheimerio ligai. Be to, gali būti skiriami vaistai, mažinantys elgesio problemas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė terapija, užsiėmimai, skatinantys socialinį bendravimą, ir fizinė veikla, gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Naujienos apie terapijas, tokias kaip genų terapija ir imunoterapija, vis dar yra tyrimų stadijoje, tačiau jos gali turėti potencialą ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Anatomija

Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenų audinys, atsakingas už atmintį, mąstymą ir elgesį, patiria pokyčius, kurie gali būti susiję su neurodegeneraciniais procesais. Šie pokyčiai gali apimti neuronų praradimą, smegenų struktūrų, tokių kaip hipokampas ir žievė, atrofiją. Dėl to gali sumažėti smegenų funkcionalumas ir sutrikti informacijos apdorojimas.

Ligos aprašymas

Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, apima kognityvinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos, Huntingtono ligos ar smegenų traumos. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens atmintį ir mąstymą, bet ir gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir psichologinei gerovei. Demencija gali būti progresyvi, todėl laiku diagnozavus ir gydžius galima sulėtinti ligos eigą.

Ligos priežastis

Demencijos priežastys gali būti įvairios ir dažnai priklauso nuo pagrindinės ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga sukelia smegenų ląstelių degeneraciją, o Parkinsono liga gali sukelti dopaminerginių neuronų praradimą, kuris neigiamai veikia pažinimo funkcijas. Be to, genetiniai veiksniai, uždegiminiai procesai ir aplinkos veiksniai taip pat gali prisidėti prie demencijos vystymosi. Taip pat svarbu paminėti, kad psichologiniai faktoriai, tokie kaip depresija, gali pabloginti demencijos simptomus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su demencija.
• Genetinė predispozicija – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Neurodegeneracinės ligos – ligos, tokios kaip Alzheimerio ar Parkinsono, gali sukelti demenciją.
• Traumos – galvos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų funkcijai.
• Sveikatos būklės – diabetas, hipertenzija ir širdies ligos gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pradžioje gali pasireikšti lengvi atminties sutrikimai, pavyzdžiui, sunkumai prisimenant neseniai įvykusius įvykius.
• Vėliau gali atsirasti kalbos sutrikimų, sunkumų orientuojantis erdvėje ir laike.
• Pažengusiais atvejais gali pasireikšti elgesio pokyčiai, asmenybės pokyčiai, emociniai sutrikimai ir net agresija.

Diagnostika

Demencijos diagnostika dažnai prasideda nuo išsamios medicininės istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali naudoti įvairius testus, siekdamas įvertinti kognityvines funkcijas, pavyzdžiui, atminties, kalbos ir problemų sprendimo gebėjimus. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar CT, siekiant nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius. Laboratoriniai tyrimai taip pat gali būti naudojami, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos, sukeliančios panašius simptomus.

Gydymas

Demencijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, pavyzdžiui, cholinesterazės inhibitorius ar NMDA receptorių antagonistus. Taip pat svarbu įtraukti nemedicininius sprendimus, tokius kaip kognityvinė terapija, fizinė veikla ir socialinė sąveika, kad būtų palaikoma psichinė sveikata ir gerovė. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja potencialias terapijas, tokias kaip genų terapija ir biotechnologijų naudojimas, siekiant sulėtinti demencijos progresavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas