Dentino ėduonis

Anatomija

Dentino ėduonis, dar žinomas kaip kariesas, yra liga, paveikianti dantis, ypač dentiną ir emalį. Dantys sudaryti iš kelių sluoksnių: emalio, dentino ir pulpos. Emalis yra kietiausia kūno medžiaga, sauganti danties vidų, o dentinas yra minkštesnis ir sudaro didžiąją danties dalį. Pulpa, esanti danties centre, yra sudaryta iš nervų ir kraujagyslių, kurie maitina dantį. Ši liga gali paveikti visus šiuos sluoksnius, sukeldama skausmą ir galinčius danties praradimus.

Ligos aprašymas

Dentino ėduonis yra progresuojanti liga, kurios metu danties audiniai palaipsniui sunaikinami. Ši liga prasideda nuo emalio pažeidimo, vėliau pereina į dentiną ir, jei nebus gydoma, gali pasiekti pulpos sluoksnį. Dėl šios ligos dantys gali tapti jautrūs, skausmingi ir netgi gali išsivystyti infekcijos. Dentino ėduonis yra svarbus sveikatos klausimas, nes jis ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali turėti įtakos bendrai organizmo sveikatai, ypač jei infekcija plinta.

Ligos priežastis

Pagrindinė dentino ėduonies priežastis yra bakterijų veikla, kuri sukelia rūgščių gamybą, ardomas danties emalis ir dentinas. Šios bakterijos dažniausiai kaupiasi plokštelėje, kuri susidaro ant dantų paviršiaus. Be to, dantų higienos trūkumas, nesveika mityba, ypač gausus cukraus vartojimas, ir seilių sudėties pokyčiai taip pat prisideda prie ligos vystymosi. Kiti veiksniai, tokie kaip dantų struktūros anomalijos ir tam tikros ligos, gali padidinti riziką susirgti dentino ėduoniu.

Rizikos faktoriai

• Nesveika mityba – didelis cukraus ir angliavandenių vartojimas skatina bakterijų augimą, o tai gali sukelti ėduonį.
• Nesilaikymas burnos higienos taisyklių – nepakankamas dantų valymas ir dantų siūlo naudojimas didina dantų plokštelės kaupimąsi.
• Seilių sudėtis – mažesnis seilių kiekis arba jų sudėties pokyčiai gali sumažinti dantų apsaugą nuo karieso.
• Dantų struktūros anomalijos – netaisyklingai išdygę dantys gali būti sunkiau valomi, todėl padidėja ėduonies rizika.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvas dantų jautrumas, ypač valgant šaltus ar karštus maisto produktus. Vėliau gali pasireikšti skausmas, kai dantis yra veikiamas karšto, šalto ar saldaus maisto.
• Jei liga progresuoja, gali atsirasti matomi danties pažeidimai, pavyzdžiui, tamsios dėmės ar skylės dantyje. Galiausiai, jei pažeidimas pasiekia pulpą, skausmas gali tapti labai stiprus ir gali atsirasti patinimas bei infekcija.

Diagnostika

Dentino ėduonis diagnozuojamas atlikus klinikinį tyrimą, kurio metu odontologas apžiūri dantis ir gali naudoti rentgeno nuotraukas, kad nustatytų pažeidimus, kurie nėra matomi plika akimi. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, pavyzdžiui, dantų jautrumo testai, siekiant įvertinti danties būklę ir nustatyti, ar pažeista pulpa.

Gydymas

Dentino ėduonies gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pradinėse stadijose, kai pažeidimas yra nedidelis, gali būti rekomenduojama naudoti fluoro turinčius produktus, kad sustiprėtų emalis. Jei pažeidimas yra didesnis, gali prireikti plombavimo, kad būtų uždaryta skylė dantyje. Jei ėduonis pasiekia pulpą, gali prireikti šaknų kanalų gydymo arba danties ekstrakcijos. Neseniai pasirodė naujų gydymo metodų, tokių kaip dantų remineralizacija, kurie siekia atkurti dantų struktūrą ir sumažinti ėduonies plitimą be invazinių procedūrų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas