Dirgliosios žarnos sindromas, su viduriavimu

Anatomija

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcionalus virškinimo trakto sutrikimas, kuris tiesiogiai susijęs su storosios žarnos veikla. Pagrindiniai paveikti organai yra storosios žarnos dalys, ypač jos gleivinė ir raumenys. DŽS pasireiškia sutrikus normaliam žarnyno peristaltikai, todėl sutrinka maisto medžiagų judėjimas ir virškinimas. Be to, ši liga gali paveikti nervų sistemą, ypač tą, kuri kontroliuoja žarnyno veiklą, ir gali būti susijusi su psichologiniais veiksniais, tokiomis kaip stresas ar nerimas.

Ligos aprašymas

Dirgliosios žarnos sindromas, su viduriavimu, yra chroniška būklė, kuriai būdingas dažnas ir skausmingas viduriavimas, kartu su pilvo skausmu, pūtimu ir diskomfortu. Ši liga gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei, nes simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metu, dažnai trikdydami kasdienę veiklą. DŽS yra svarbi liga, nes ji gali sukelti psichologinę įtampą, socialinę izoliaciją ir sumažinti produktyvumą darbe ar mokykloje.

Ligos priežastis

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su keliais veiksniais. Pagrindinės priežastys apima virškinimo trakto uždegimą, žarnyno mikrofloros disbalansą, nervų sistemos sutrikimus, kurie veikia žarnyno judrumą, ir psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas ar nerimas. Taip pat gali būti įtakos maisto netoleravimas ar alergijos, kurios dar labiau pablogina simptomus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – DŽS dažniau pasireiškia jaunoms suaugusiems ir vidutinio amžiaus žmonėms.
• Lyčių skirtumai – moterys dažniau kenčia nuo šios ligos nei vyrai.
• Psichologinis stresas – didelis streso lygis gali sukelti simptomų paūmėjimą.
• Maisto netoleravimas – tam tikrų maisto produktų vartojimas gali sukelti simptomus ir pabloginti ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai DŽS simptomai apima dažną viduriavimą, kuris gali būti lydimas pilvo skausmo ir diskomforto. Taip pat gali pasireikšti pūtimas, gleivių buvimas išmatose, nuovargis ir net depresijos simptomai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo individualios paciento būklės ir galimų provokuojančių veiksnių.

Diagnostika

Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir istorija. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, aptarti simptomus ir jų trukmę. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, išmatų tyrimai ar endoskopijos procedūros, gali būti atliekami, kad būtų išskirta kita virškinimo trakto liga, pavyzdžiui, uždegiminė žarnyno liga ar infekcija.

Gydymas

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydytojai gali skirti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar vaistai, slopinantys viduriavimą. Taip pat rekomenduojama keisti mitybą, vengti maisto produktų, kurie gali sukelti simptomus, ir didinti skaidulų kiekį. Psichologinė terapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams valdyti stresą ir emocijas, susijusias su liga. Naujausios terapijos galimybės apima probiotikų vartojimą, kurie gali padėti atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas