Diseminuota intravaskulinė koaguliacija [defibrinacijos sindromas]

Anatomija

Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) yra sudėtinga liga, kuri paveikia žmogaus kraujo krešėjimo sistemą. Ši liga susijusi su kraujagyslių ir kraujo sistemomis, ypač su trombocitais ir krešėjimo faktoriais. DIK metu atsiranda masinis mikrotrombų formavimasis kraujagyslėse, dėl ko sumažėja kraujo tiekimas organams. Paveiktos gali būti įvairios sistemos, įskaitant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, inkstų ir kepenų sistemas. Dėl kraujo tiekimo sutrikimų gali pasireikšti organų nepakankamumas, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Diseminuota intravaskulinė koaguliacija yra būklė, kai organizme vyksta nekontroliuojamas kraujo krešėjimas, sukeliantis kraujo krešulių susidarymą mikrovaskuliacijoje ir tuo pačiu metu didelį kraujo krešėjimo faktorių sunaudojimą. Ši liga gali būti pirminė arba antrinė, dažniausiai pasireiškianti kritinėse būklėse, tokiuose kaip infekcijos, traumos, nėštumo komplikacijos ir onkologinės ligos. DIK yra svarbi, nes ji gali greitai progresuoti ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip masinis kraujavimas, organų nepakankamumas ir mirtis.

Ligos priežastis

Pagrindinės DIK priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai tai yra sunkios ligos ar būklės. Galimos priežastys apima sepsį, traumą, nėštumo komplikacijas (pavyzdžiui, placentos atsiskyrimą), onkologines ligas, sunkius nudegimus ir įvairias infekcijas. Mechanizmai, kurie skatina DIK vystymąsi, apima uždegiminius procesus, endoteliocitų pažeidimus ir trombocitų aktyvaciją. Šie veiksniai sukelia kraujo krešėjimo sistemų disbalansą, dėl ko atsiranda nevaldomas krešėjimas ir kraujavimas.

Rizikos faktoriai

• Sepsis – sunkios infekcijos metu, kai organizmas reaguoja per dideliu uždegimu.
• Traumos – dideli sužalojimai, kurie gali sukelti kraujo netekimą ir uždegimą.
• Nėštumo komplikacijos – pavyzdžiui, preeklampsija ar placentos atsiskyrimas.
• Onkologinės ligos – kai kurių vėžio formų metu gali padidėti kraujo krešėjimo faktorių gamyba.
• Genetiniai veiksniai – tam tikrų paveldimų ligų atveju gali būti padidėjusi trombocitų aktyvacija.

Simptomai

• Pagrindiniai DIK simptomai gali būti labai įvairūs. Lengvais atvejais gali pasireikšti odos bėrimai, kraujavimai iš nosies ar dantenų, o sunkiais atvejais – masyvūs kraujavimai, organų nepakankamumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai ir sąmonės netekimas. Simptomai gali greitai progresuoti, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus organizmo signalus.

Diagnostika

DIK diagnozė remiasi klinikinių simptomų vertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima kraujo krešėjimo tyrimus, tokius kaip aPTT (aktyvuotas tromboplastino laikas), PT (prothrombin time) ir trombocitų skaičius. Taip pat naudojami tyrimai, skirti nustatyti fibrinogeno kiekį ir D-dimerų lygį, kurie padeda įvertinti krešėjimo aktyvumą. Be to, gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimas ligos priežastis, pavyzdžiui, infekcijų ar onkologinių ligų diagnostika.

Gydymas

DIK gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Pagrindiniai gydymo metodai apima kraujo perpylimus, trombocitų ir krešėjimo faktorių koncentratų infuziją, taip pat antikoaguliantų vartojimą, kad būtų sumažinta kraujo krešulių rizika. Be to, svarbu gydyti pagrindinę ligą, sukėlusią DIK, pavyzdžiui, infekciją ar vėžį. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir naujų antikoaguliantų naudojimą, kurie gali padėti geriau valdyti ligą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas