Dishormonogenetinė struma (gūžys)

Anatomija

Dishormonogenetinė struma, dar vadinama gūžiu, yra liga, susijusi su skydliaukės veikla ir hormonų pusiausvyra organizme. Skydliaukė yra mažas, drugelio formos organas, esantis kaklo priekyje, kuris gamina hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi. Dishormonogenetinė struma gali sukelti skydliaukės padidėjimą, o tai gali turėti įtakos aplinkiniams audiniams ir organams, tokiems kaip trachėja ir stemplė, sukeldama kvėpavimo ir rijimo sunkumų. Dėl hormonų disbalanso gali būti paveiktas ir visas endokrininis sistema, įskaitant hipofizę ir kitus hormonų gaminančius organus.

Ligos aprašymas

Dishormonogenetinė struma yra būklė, kai skydliaukė negali tinkamai gaminti hormonų dėl genetinių veiksnių, kurie trikdo normalų hormonų biosintezės procesą. Ši liga gali sukelti tiek hipertiroidizmą, tiek hipotiroidizmą, priklausomai nuo to, kurie hormonai yra gaminami per daug arba per mažai. Dishormonogenetinė struma yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, psichinius sutrikimus ir augimo problemas vaikams.

Ligos priežastis

Pagrindinės dishormonogenetinės strumos priežastys yra genetiniai defektai, kurie veikia skydliaukės hormonų gamybos procesus. Tai gali būti paveldimos mutacijos, kurios sukelia hormonų biosintezės fermentų trūkumą. Be to, trūkstant jodo organizme, gali pasireikšti šios ligos simptomai, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Kiti veiksniai, tokie kaip aplinkos toksinai, gali taip pat prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Jodo trūkumas – nesant pakankamai jodo, gali sumažėti skydliaukės hormonų gamyba.
• Aplinkos veiksniai – tam tikri cheminiai junginiai, esantys maisto produktuose ar aplinkoje, gali turėti neigiamą poveikį skydliaukės funkcijai.

Simptomai

• Dishormonogenetinės strumos simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo hormonų disbalanso. Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus ir jautrumą šaltumui. Sunkesni simptomai gali būti kvėpavimo sunkumai dėl padidėjusios skydliaukės, tachikardija, raumenų silpnumas ir psichiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas.

Diagnostika

Dishormonogenetinės strumos diagnozavimas apima klinikinį tyrimą, kuris gali atskleisti skydliaukės padidėjimą, ir laboratorinius tyrimus, kurie nustato skydliaukės hormonų lygį kraujyje. Dažnai atliekami hormonų, tokių kaip TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas), T3 (trijodtironinas) ir T4 (tiroksinas), tyrimai. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti skydliaukės struktūrą ir dydį.

Gydymas

Dishormonogenetinės strumos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Paprastai taikomas hormonų pakaitinis gydymas, kuris padeda atkurti hormonų pusiausvyrą organizme. Jodo papildai gali būti skiriami, jei trūksta jodo. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, jei skydliaukė yra labai padidėjusi ir sukelia kvėpavimo ar rijimo sunkumų. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima vaistus, kurie gali padėti reguliuoti hormonų gamybą ir sumažinti simptomus, bei genetinius tyrimus, kurie gali padėti nustatyti tinkamiausią gydymo strategiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas