Distimija

Anatomija

Distimija, dar vadinama lėtine depresija, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus psichologinę būseną, o ne konkrečius organus ar sistemas. Tačiau ji gali turėti poveikį įvairiems kūno aspektams, įskaitant endokrininę sistemą, kuri reguliuoja hormonų pusiausvyrą, ir nervų sistemą, kuri yra atsakinga už emocinę reakciją ir nuotaikos pokyčius. Distimija gali paveikti ir širdies bei kraujagyslių sistemą, kadangi ilgalaikė depresija gali sukelti širdies ligas, padidinti kraujospūdį ir sumažinti bendrą organizmo atsparumą stresui.

Ligos aprašymas

Distimija yra lėtinis depresijos sutrikimas, kuris gali trukti kelerius ar net dešimtmečius. Šios ligos pobūdis apima nuolatinį liūdesį, beviltiškumo jausmą ir sumažėjusį energijos lygį. Distimijos simptomai dažnai yra mažiau intensyvūs nei didžiosios depresijos, tačiau jie gali būti nuolatiniai ir trukdyti kasdieniam gyvenimui. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, o taip pat gali paveikti asmens socialinį gyvenimą ir darbo našumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės distimijos priežastys yra sudėtingos ir gali apimti genetinius, biologinius bei psichologinius veiksnius. Genetinis polinkis gali padidinti riziką susirgti šia liga, o biologiniai veiksniai, pavyzdžiui, neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie jos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumos, stresas ar ilgalaikė emocinė įtampa, taip pat gali sukelti distimiją. Be to, socialiniai veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija ar netinkamos gyvenimo sąlygos, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – jei šeimoje buvo psichinių sutrikimų, rizika susirgti distimija padidėja.
• Psichologiniai veiksniai – asmenys, turintys žemą savivertę arba dažnai patiriantys stresą, yra labiau linkę susirgti.
• Socialinė izoliacija – vienatvė ir socialinių ryšių trūkumas gali padidinti distimijos riziką.
• Traumos – psichologinės traumos, tokios kaip netektys ar smurtas, gali sukelti ligą.

Simptomai

• Nuolatinis liūdesys arba prislėgta nuotaika.
• Mažesnis energijos lygis ir nuovargis.
• Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Problemos su miegamuoju ritmu, pavyzdžiui, nemiga ar per didelis mieguistumas.
• Apetito pokyčiai, kurie gali sukelti svorio padidėjimą arba sumažėjimą.
• Beviltiškumo jausmas ar neigiamas požiūris į ateitį.

Diagnostika

Distimijos diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniu vertinimu, kurio metu psichiatras arba psichologas atlieka išsamų interviu su pacientu. Naudojami įvairūs diagnostiniai klausimynai ir standartizuoti vertinimo instrumentai, kurie padeda nustatyti simptomų trukmę ir intensyvumą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Distimijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, dažnai skiriami siekiant subalansuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesį. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinė veikla, sveika mityba ir streso valdymo technikos, gali turėti teigiamą poveikį gydant distimiją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai šiai ligai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas