Dubens venų mazgai (varikozė)

Anatomija

Dubens venų varikozė yra liga, susijusi su venų sistema, ypač venomis, esančiomis dubens srityje. Šios venos yra atsakingos už kraujo nutekėjimą iš dubens organų, tokių kaip kiaušidės, gimda ir šlapimo pūslė. Normalios venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui cirkuliuoti teisinga kryptimi. Tačiau, kai šie vožtuvai neveikia tinkamai, kraujas gali kauptis venose, sukeldamas jų išsiplėtimą ir mazgų susidarymą. Tai gali paveikti ne tik veninę sistemą, bet ir aplinkinius audinius bei organus, sukeldama skausmą ir diskomfortą.

Ligos aprašymas

Dubens venų varikozė yra būklė, kuri atsiranda, kai dubens venos išsiplečia ir formuoja mazgus. Tai gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kitus simptomus, kurie gali paveikti paciento gyvenimo kokybę. Ligos pobūdis gali būti lėtinis, o simptomai gali pasireikšti periodiškai arba nuolat. Dubens venų varikozė yra svarbi, nes ji gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai, taip pat gali sukelti komplikacijų, tokių kaip dubens skausmo sindromas ar trombozė.

Ligos priežastis

Pagrindinės dubens venų varikozės priežastys yra susijusios su venų vožtuvų nepakankamumu, kuris leidžia kraujui grįžti atgal į venas. Tai gali būti sukeltos hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo metu, kai padidėja kraujo tūris ir slėgis venose. Be to, kai kurios anatomijos ypatybės, tokios kaip venų suspaudimas, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Kiti veiksniai, tokie kaip ilgalaikis sėdimas darbas ar stovimas darbas, taip pat gali padidinti riziką.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas – padidėjęs kraujo tūris ir hormoniniai pokyčiai gali sukelti venų išsiplėtimą.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria venų nepakankamumą.
• Genetika – šeimos istorija varikozės ligų gali padidinti riziką.
• Obesitas – didesnis kūno svoris gali padidinti slėgį venose.
• Ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas – tai gali sukelti kraujotakos sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dubens skausmą, kuris gali būti nuolatinis arba atsirasti po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo. Taip pat gali pasireikšti diskomfortas, patinimas, niežėjimas ar deginimas paveiktoje srityje. Kai kuriais atvejais gali pasirodyti ir matomi venų mazgai, kurie gali būti skausmingi ar estetiškai nepatrauklūs.

Diagnostika

Dubens venų varikozės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų venų būklę ir kraujo tekėjimą. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip Doplerio ultragarsas, kad būtų galima nustatyti venų vožtuvų funkciją ir kraujo apytaką. Šie tyrimai padeda tiksliai įvertinti ligos sunkumą ir pasirinkti tinkamą gydymo planą.

Gydymas

Dubens venų varikozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir venų kompresijos terapija. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistų skyrimą, kurie padeda sumažinti simptomus, arba invazines procedūras, tokias kaip skleroterapija ar endovaskulinė lazerinė terapija, kurios padeda uždaryti pažeistas venas. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad minimaliai invazinės technikos gali būti veiksmingos gydant šią ligą, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl geriausių gydymo galimybių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas