Egzocervikso piktybinis navikas

Anatomija

Egzocervikso piktybinis navikas yra susijęs su gimdos kaklelio anatomija, kuri yra moters reprodukcinės sistemos dalis. Gimdos kaklelis jungia gimdą su makštimi ir yra svarbus tiek vaisingumui, tiek menstruaciniam ciklui. Egzocerviksas, esantis gimdos kaklelio išorėje, yra padengtas plonu epiteliniu audiniu, kuris gali tapti piktybiniu, kai ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šis navikas gali paveikti aplinkinius audinius, įskaitant makštį ir netgi aplinkines struktūras, tokias kaip šlapimo pūslė ir tiesioji žarna.

Ligos aprašymas

Egzocervikso piktybinis navikas, dar žinomas kaip gimdos kaklelio vėžys, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų. Ši liga išsivysto, kai gimdos kaklelio epitelio ląstelės patiria nenormalius pokyčius, kurie gali pereiti į piktybinį augimą. Gimdos kaklelio vėžys dažnai yra asimptominis ankstyvosiose stadijose, todėl svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Ši liga yra svarbi dėl jos poveikio moterų sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat dėl galimybės ją užkirsti kelią, atlikus profilaktinius skiepus ir tyrimus.

Ligos priežastis

Pagrindinė egzocervikso piktybinio naviko priežastis yra ilgalaikė infekcija su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Šis virusas perduodamas lytiniu keliu ir gali sukelti ląstelių pokyčius, kurie vėliau gali išsivystyti į vėžį. Be ŽPV, kitos galimos priežastys apima genetinius veiksnius, imuninės sistemos silpnumą, lėtines uždegimines ligas ir netinkamą gyvenimo būdą, pavyzdžiui, rūkymą ir nesveiką mitybą.

Rizikos faktoriai

• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai pagrindinis rizikos faktorius, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
• Rūkymas – tai veiksnys, kuris gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis ir padidinti ląstelių pokyčių riziką.
• Imuninės sistemos silpnumas – tai gali būti dėl ligų, tokių kaip ŽIV, arba dėl tam tikrų vaistų vartojimo.
• Ilgalaikė kontraceptinių tablečių vartojimo istorija – kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, nenormalus makšties kraujavimas, ypač po lytinių santykių arba menopauzės metu. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti stiprus skausmas dubens srityje, makšties išskyros su nemaloniu kvapu, svorio kritimas ir nuovargis.

Diagnostika

Egzocervikso piktybinis navikas diagnozuojamas naudojant keletą metodų. Pirmiausia atliekamas ginekologinis tyrimas, kurio metu gali būti nustatyti nenormalūs pokyčiai. Paskui atliekamas Papanikolaou (Pap) testas, kuris padeda identifikuoti ląstelių pokyčius. Jei yra įtarimas dėl vėžio, gali būti atliekama biopsija, kurios metu paimamas audinio mėginys iš gimdos kaklelio, ir histologinis tyrimas, siekiant nustatyti piktybinių ląstelių buvimą.

Gydymas

Egzocervikso piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose gali būti taikoma chirurginė intervencija, tokia kaip gimdos kaklelio konizacija arba histerektomija. Vėlesnėse stadijose gali prireikti radioterapijos ir chemoterapijos. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžiu, ir tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius vėžio genetinius pokyčius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas