Endometriozė, nepatikslinta

Anatomija

Endometriozė yra liga, kuri paveikia moterų reprodukcinę sistemą, ypač gimdą ir aplinkinius organus. Endometriozė atsiranda, kai endometriumo audinys, kuris normaliai yra gimdos viduje, pradeda augti už jos ribų, dažniausiai kiaušidėse, kiaušintakiuose, mažojoje dubens erdvėje ir retkarčiais net kituose organuose, tokiuose kaip žarnos ar šlapimo pūslė. Šis nenormalus audinys gali sukelti uždegimą, skausmą ir kitus simptomus, paveikdama reprodukcines ir virškinimo sistemas, o kartais net ir bendrą sveikatos būklę.

Ligos aprašymas

Endometriozė, nepatikslinta, yra lėtinė liga, kuri gali sukelti įvairių simptomų ir komplikacijų. Ši liga dažnai pasireiškia moterims reprodukcinio amžiaus, tačiau gali paveikti ir jaunesnes ar vyresnes moteris. Endometriozė yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį moterų gyvenimo kokybei, sukelti nevaisingumą ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Liga dažnai būna nepakankamai diagnozuota ir gali sukelti emocinį stresą, nes moterys gali patirti nuolatinį skausmą ir diskomfortą.

Ligos priežastis

Endometriozės priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau yra keletas teorijų, kurios bando paaiškinti, kodėl ji vystosi. Viena iš galimų priežasčių yra retrogradinė menstruacija, kai menstruacinis kraujas, turintis endometriumo ląstelių, teka atgal į kiaušintakius ir mažąją dubens erdvę. Kitos teorijos apima genetinius veiksnius, hormonų poveikį ir imuninės sistemos sutrikimus. Be to, kai kurie mokslininkai teigia, kad endometriozė gali atsirasti dėl embriologinių procesų, kurie lemia endometriumo audinio išsivystymą už gimdos.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – moterys, turinčios šeimos narių, sergančių endometrioze, gali turėti didesnę riziką.
• Menstruacinio ciklo ypatumai – moterys, kurios turi ilgesnius menstruacinius ciklus ar intensyvesnes menstruacijas, gali būti labiau pažeidžiamos.
• Amžius – endometriozė dažniausiai diagnozuojama moterims nuo 25 iki 35 metų amžiaus.
• Maža kūno masės indeksas (KMI) – kai kurie tyrimai rodo, kad moterys su žemu KMI gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų dubens skausmą, ypač menstruacijų metu, skausmą lytinių santykių metu, skausmą šlapinantis ar tuštinantis, nereguliarias menstruacijas ir nevaisingumą. Kai kurios moterys gali patirti ir virškinimo sutrikimų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pykinimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, ir jie gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo.

Diagnostika

Endometriozės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali naudoti ultragarsą, kad įvertintų dubens organus ir nustatytų cistas ar kitus anomalijas. Tačiau galutinei diagnozei patvirtinti dažnai reikalinga laparaskopija, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti vidinius organus ir, jei reikia, paimti biopsiją. Kiti diagnostiniai metodai gali apimti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kraujo tyrimus, siekiant patikrinti tam tikrų biomarkerių lygį.

Gydymas

Endometriozės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir ligos išplitimo. Medicininiai gydymo būdai apima hormonų terapiją, skausmą malšinančius vaistus ir, kai kuriais atvejais, chirurgiją. Hormonų terapija gali padėti sumažinti estrogeno lygį, kuris skatina endometriumo audinio augimą. Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas, jei simptomai yra sunkūs arba jei moteris siekia nėštumo. Taip pat svarbu paminėti, kad naujausi tyrimai rodo, kad integruotos terapijos, tokios kaip akupunktūra ir mitybos pakeitimai, gali padėti valdyti simptomus. Taigi, endometriozės gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvienos moters situaciją ir poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas