Galvos skausmas

Anatomija

Galvos skausmas yra skausmo pojūtis, kuris gali būti lokalizuotas įvairiose galvos dalyse. Jis gali būti susijęs su įvairiomis anatomijos struktūromis, įskaitant smegenis, nervus, kraujagysles, raumenis ir audinius, esančius galvos srityje. Smegenys, kaip centrinė nervų sistema, gali reaguoti į įvairius dirgiklius ar uždegimus, sukeldamos skausmą. Taip pat, galvos skausmas gali būti susijęs su kaklo raumenimis ir sąnariais, kurie gali įtakoti skausmo pojūtį galvoje.

Ligos aprašymas

Galvos skausmas yra dažnai pasitaikanti liga, kuri gali turėti įvairių formų ir intensyvumo. Jis gali būti klasifikuojamas kaip primarus, kai skausmas yra pagrindinė problema, arba antrinis, kai jis yra simptomas kitos ligos. Pagrindinės galvos skausmo rūšys apima migreną, įtampos galvos skausmą ir klasterinį galvos skausmą. Ši liga gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu ją tinkamai atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Galvos skausmo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai jos apima:

• Stresą – fizinis ar emocinis stresas gali sukelti įtampos galvos skausmą.
• Migreną – tai neurologinė liga, kuriai būdingi stiprūs, pulsuojantys skausmai, dažnai lydimi kitų simptomų.
• Per didelį alkoholio vartojimą – alkoholio vartojimas gali sukelti galvos skausmą, ypač po gėrimo.
• Dehidrataciją – skysčių trūkumas organizme gali sukelti galvos skausmą.
• Hormoninius pokyčius – pavyzdžiui, menstruacijų ciklo metu moterims gali pasireikšti migrena.

Rizikos faktoriai

• Stresas – nuolatinis stresas gali prisidėti prie galvos skausmo atsiradimo.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti galvos skausmo riziką.
• Blogi gyvenimo įpročiai – miego trūkumas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali prisidėti prie galvos skausmo.
• Hormoniniai pokyčiai – moterims hormoniniai svyravimai gali sukelti migreną.

Simptomai

• Lengvas galvos skausmas, kurį galima malšinti be vaistų.
• Vidutinio intensyvumo skausmas, kuris gali trukti kelias valandas.
• Stiprus, pulsuojantis skausmas, kuris gali būti lydimas pykinimo, vėmimo ar jautrumo šviesai ir garsui.
• Klasterinis galvos skausmas, kuris pasireiškia staiga ir gali būti labai skausmingas, dažnai pasikartojantis tam tikromis paros valandomis.

Diagnostika

Galvos skausmo diagnozė dažnai prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali užduoti klausimus apie skausmo pobūdį, trukmę ir galimus sukėlėjus. Kartais gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų pašalintos kitos galimos galvos skausmo priežastys.

Gydymas

Galvos skausmo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis, taip pat specifiškesnius vaistus migrenai gydyti. Nemedicininiai sprendimai gali apimti atsipalaidavimo technikas, fizioterapiją, akupunktūrą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos gerinimas ir reguliari fizinė veikla. Naujoviški gydymo būdai, tokie kaip neuromoduliacija, taip pat tampa vis populiaresni galvos skausmo gydyme.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas