Vitamino B12 stokos anemija

Ligos aprašymas

Tai mažakraujystė, išsivysčiusi dėl sutrikusios DNR sintezės ląstelės branduolyje. Šį sutrikimą sukelia vit.B12  ir/arba folio rūgšties stoka. Tuo metu kaulų čiulpuose eitrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies pernešimą), gamyba sumažėjusi dėl neefektyvios eritropoezės – ląstelės suyra dar neišėjusios iš kaulų čiulpų.

Šios formos anemijos paplitimas – 9 atvejai/100 tūkst. gyventojų per metus.

Vit.B12 organizme nesintetinamas, todėl turi būti gaunamas su maistu. Paros dozė – 5 mg. Atsargos kepenyse – apie 2mg, jų užtektų -6 metams. Folinės rūgšties paros dozė – 100 mg, nėštumo metu – 400 mg. Kepenyse folinės rūgšties atsargų, naujai negaunamos, užtektų iki 3 mėnesių.

Vit.B12 stokos anemija išsivysto dėl griežto vegetarizmo, sutrikusio vit.B12 rezorbcijos dėl skrandžio dalinio pašalinimo, vidinio Castlio faktoriaus stokos (jis yra skrandyje), korozinio gastrito, žarnyno patologijos (pvz., plonųjų žarnų rezekcijos, esančio parazito – plataus kaspinuočio). Taip pat šio vitamino stoka pasireiškia nėštumo metu, skydliaukės hiperfunkcijos atveju, vystantis piktybiniams navikams.

Folinės rūgšties pritrūkstama dėl mažai gaunamų folatų su maistu (alkoholikams, seniems žmonėms), esant žarnyno daliniam pašalinimui, fistulei, divertikulams, striktūroms, Krono ligai, amiloidozei, limfomai ir kt. Taipogi dėl kai kurių medikamentų vartojimo (geriamieji kontraceptikai), esant įgimtai folatų malabsorbcijai. Nėštumo metu, kūdikiams, vaikams, paaugliams, vartojant metotreksatą, biseptolį itin suaktyvėja folatų sunaudojimas ir pasireiškia jų trūkumas.

Simptomai

Klinikiniai simptomai dažniausiai išryškėja pamažu, kartais nuo prasidėjusių simptomų iki diagnozės nustatymo praeina keli ar keliolika metų. Pagrindiniai simptomai: nuovargis, sumažėjęs darbingumas, blyškumas, oda tarsi šiaudų spalvos (primena kavos su pienu spalvą), vitiligo. Taip pat būdingi liežuvio pokyčiai – liežuvis lygus ir raudonas, sumažėja apetitas, sutrinka skonio pojūtis, jaučiamas šleikštulys, diskomfortas epigastriume, rėmuo. Galimas vėmimas, pilvo pūtimas, nenuolatiniai pilvo skausmai.

Pasireiškia ir neurologiniai simptomai – dilgčiojimai, žnaibymo pojūčiai (dažnai kojų pirštuose, vėliau – kojose ir rankose), sutrinka jutimai. Kojos tampa nepaklusnios, sunkios, kliūva, eisena nekoordinuota, „mėto“ į šonus. Vėlyvoje stadijoje būdingi galūnių silpnumai, dalinis paralyžius.

Diagnostika

Svarbi anamnezė (ar yra alkoholizmas), pasireiškę simptomai. Nustatomi kraujo pkyčiai – hemoglobino, hematokrito, eritrocitų skaičiaus sumažėjimas, o geležies kiekio, LDH ir netiesioginio bilirubino koncentracija kraujo serume padidėjimas. Stebimi būdingi eritrocitų morfologijos požymiai mikroskopuojant. Kaulų čiulpuose – kamieninės ląstelės nepakitusios, o kraujo kūnelių gamyba neefektyvi, padidėja sideroblastų kiekis, geležies sankaupos kaulų čiulpų makrofaguose.

Visada reikalingi kiti papildomi tyrimai, padedantys nustatyti anemijos atsiradimo priežastį.

Gydymas

Šalinama priežastis, sukėlusi anemiją. Skiriama intraveninio vit.B12, folinės rūgšties preparatai. Paskiriama pilnavertė mityba, liepiama nevartoti alkoholio.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas