Greitai progresuojantis nefritinis sindromas, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Greitai progresuojantis nefritinis sindromas, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas, yra liga, kuri paveikia inkstus, ypač jų glomerulus – mažus filtravimo vienetus. Šie glomerulai yra sudaryti iš kapiliarų tinklo, esančio inkstų nefronuose, ir atlieka pagrindinę funkciją filtruojant kraują, pašalinant atliekas ir reguliuojant skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Šios ligos metu glomerulų struktūra ir funkcija yra pažeidžiamos, dėl ko sutrinka inkstų filtravimo gebėjimas, sukeliant įvairias komplikacijas visame organizme.

Ligos aprašymas

Greitai progresuojantis nefritinis sindromas, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas, yra sunki ir progresuojanti inkstų liga, kuri gali lemti ūminį inkstų nepakankamumą. Ši liga pasižymi uždegiminiais procesais glomeruluose, sukeliančiais jų proliferaciją ir pažeidimą. Dėl šių pokyčių atsiranda edema, hipertenzija, proteinurija (baltymų buvimas šlapime) ir hematurija (kraujas šlapime). Ši liga yra svarbi, nes gali greitai sukelti sunkių komplikacijų ir reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuninės reakcijos, infekcijos, toksiniai poveikiai ar sisteminės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar vaskulitas. Mechanizmai, kurie sukelia ligą, dažnai apima imuninės sistemos sutrikimus, dėl kurių atsiranda uždegimas glomeruluose, taip pat genetiniai veiksniai, kurie gali predisponuoti asmenis į šią ligą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė inkstų ligų gali didinti riziką.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Infekcijos – bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti imuninės sistemos reakciją.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga inkstų ligomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų nuovargį, patinimą (ypač aplink akis ir kojose), aukštą kraujospūdį, šlapimo pokyčius (tokių kaip putojantis šlapimas dėl baltymų), bei kraujo buvimą šlapime. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ar sąnarių skausmas.

Diagnostika

Diagnozuojant šią ligą, naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti baltymų ar kraujo buvimą šlapime. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, kurios metu imamas nedidelis inksto audinio mėginys, kad būtų galima išsiaiškinti uždegimo laipsnį ir nustatyti ligos pobūdį. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, gali būti naudojami inkstų struktūros vertinimui.

Gydymas

Greitai progresuojančio nefritinio sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Mediciniškai, dažniausiai skiriami kortikosteroidai ir imunosupresantai, siekiant sumažinti uždegimą ir kontroliuoti imuninės sistemos reakciją. Taip pat gali būti taikoma ir dializė, jei inkstų funkcija yra stipriai sutrikusi. Nemedicininiai sprendimai apima dietos keitimą, siekiant sumažinti druskos ir baltymų suvartojimą, bei gyvenimo būdo pokyčius, kad būtų palaikoma bendra sveikata. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti naudojami tam tikrose situacijose, tačiau jų naudojimas turėtų būti vertinamas individualiai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas