Gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, virusas nenustatytas

Anatomija

Gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, virusas nenustatytas, dažniausiai veikia žmogaus kvėpavimo sistemą, kuri apima nosies ertmę, gerklę, bronchus ir plaučius. Šios sistemos struktūros yra itin svarbios, nes jos atsakingos už oro patekimą į organizmą ir anglies dioksido pašalinimą. Gripo virusas, nors ir nenustatytas, gali sukelti uždegiminius procesus, kurie paveikia šių organų gleivines, o tai gali lemti kvėpavimo takų obstrukciją ir sunkumų kvėpuojant.

Ligos aprašymas

Gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais yra ūmi virusinė infekcija, kuri sukelia kvėpavimo takų uždegimą. Nors virusas nėra aiškiai nustatytas, liga gali sukelti simptomus, panašius į sezoninį gripą, tačiau gali būti ir sudėtingesnė, su papildomais kvėpavimo takų pažeidimais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims su silpna imunine sistema.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys gali būti įvairūs virusai, kurie ne visada yra identifikuojami laboratoriniais tyrimais. Galimi mechanizmai apima virusinių infekcijų plitimą per oro lašelius, kontaktą su užkrėstais paviršiais ir bendravimą su sergančiais asmenimis. Taip pat svarbūs rizikos faktoriai, tokie kaip sezoniniai pokyčiai, kurie skatina virusų plitimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę į sunkius ligos atvejus.
• Šalčio sezono poveikis: žiemą virusai dažniau plinta dėl didesnio žmonių susibūrimo ir šaltų orų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis, galvos skausmas ir šaltkrėtis. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmai ar dusulys, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, klausydami plaučių ir bronchų garsus. Papildomi tyrimai, tokie kaip greitieji antigenų testai ar molekuliniai tyrimai, gali padėti nustatyti konkrečius virusus, nors šiuo atveju virusas gali būti nenustatytas.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Antivirusiniai vaistai gali būti skiriami, jei liga yra sunki arba yra didelė komplikacijų rizika. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, ilsėtis ir vartoti vaistus nuo karščiavimo bei skausmo. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir vakcinas, kurios gali padėti užkirsti kelią virusinėms infekcijoms ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas