Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio)

Anatomija

Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, ypač su širdies raumens struktūra ir funkcija. Pagrindinis šios ligos aspektas yra padidėjęs kraujo spaudimas, kuris veikia širdies arterijų ir venų sistemą. Ilgalaikė hipertenzija sukelia širdies raumens hipertrofiją, tai yra, širdies raumenys storėja, kad galėtų susidoroti su didesniu kraujo srautu. Dėl to gali pablogėti širdies funkcija ir kraujotaka visame organizme. Be to, hipertenzija gali paveikti inkstų funkciją, nes jie yra atsakingi už kraujo spaudimo reguliavimą, o tai gali sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo yra lėtinė būklė, kurią sukelia nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas. Ši liga dažnai vystosi lėtai ir gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ši liga gali nesukelti širdies nepakankamumo, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas, širdies priepuolis ar inkstų pažeidimas. Hipertenzinė širdies liga yra svarbi, nes ji yra vienas iš pagrindinių mirtingumo ir sergamumo veiksnių visame pasaulyje, o jos prevencija ir gydymas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės hipertenzinės širdies ligos priežastys gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, gyvenimo būdo pasirinkimais ir aplinkos poveikiu. Genetiniai veiksniai gali padidinti asmens polinkį į hipertenziją, tuo tarpu gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir stresas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Be to, tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, diabetas ar inkstų ligos, taip pat gali padidinti hipertenzijos riziką. Mechanizmai, kurie lemia kraujo spaudimo padidėjimą, apima kraujagyslių sienelių sustorėjimą, padidėjusį širdies raumens tonusą ir sutrikusią inkstų funkciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga hipertenzija, nes kraujagyslės su amžiumi praranda elastingumą.
• Antsvoris ir nutukimas – didesnis kūno svoris didina kraujo spaudimą, nes širdis turi dirbti intensyviau.
• Genetika – šeimos istorija, kurioje yra širdies ligų, gali padidinti riziką.
• Netinkama mityba – druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus perteklius gali prisidėti prie hipertenzijos.
• Fizinio aktyvumo stoka – sėdimas gyvenimo būdas gali sukelti svorio padidėjimą ir padidinti kraujo spaudimą.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali sukelti kraujo spaudimo padidėjimą.

Simptomai

• Hipertenzinė širdies liga dažnai neturi ryškių simptomų, tačiau kai kurie žmonės gali patirti galvos skausmus, galvos svaigimą, nuovargį, krūtinės skausmus arba širdies plakimo pojūtį. Kai liga progresuoja, gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip dusulys, nereguliarus širdies ritmas arba skausmas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.

Diagnostika

Hipertenzinė širdies liga diagnozuojama matuojant kraujo spaudimą, kuris turi būti atliekamas reguliariai. Paprastai naudojami tonometrai, kurie leidžia nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip EKG (elektrokardiograma), echokardiografija, kraujo tyrimai ir inkstų funkcijos testai, siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei nustatyti galimas komplikacijas.

Gydymas

Hipertenzinės širdies ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antihipertenzinius vaistus, tokius kaip diuretikai, beta blokatoriai, angiotenzino konvertuojančio fermento inhibitoriai ir kalcio kanalų blokatoriai. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, streso valdymas ir alkoholio vartojimo ribojimas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti pažangias technologijas, tokias kaip implantai ar kiti invaziniai metodai, skirti kraujo spaudimo kontrolei.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas