Imunodeficitas, nepatikslintas

Anatomija

Imunodeficitas, nepatikslintas, yra sąlyga, kuri paveikia žmogaus imuninę sistemą. Imuninė sistema yra sudėtinga ląstelių ir organų tinklas, atsakingas už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir ligų. Pagrindiniai organai, susiję su imunine sistema, yra kaulų čiulpai, blužnis, limfmazgiai ir timusas. Ši liga gali paveikti bet kurią iš šių struktūrų, o tai gali lemti sumažėjusį imuninės sistemos efektyvumą, dėl ko organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų ir kitų ligų.

Ligos aprašymas

Imunodeficitas, nepatikslintas, yra būklė, kai imuninė sistema yra nepakankamai veiksminga, tačiau tiksli priežastis ir mechanizmas nėra aiškūs. Ši liga gali būti įgimta arba įgyta, ir ji yra svarbi, nes žmonėms, turintiems šią būklę, gresia didesnė rizika susirgti infekcinėmis ligomis, autoimuninėmis ligomis ir net vėžiu. Neaiški ligos etiologija gali apsunkinti gydymą ir prevenciją, todėl būtina atidžiai stebėti pacientus ir užtikrinti tinkamą medicininę priežiūrą.

Ligos priežastis

Imunodeficitas, nepatikslintas, gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį ir infekcijas. Pavyzdžiui, genetinės mutacijos gali sukelti imuninės sistemos defektus, o tam tikros virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, gali nuslopinti imuninę sistemą. Be to, tam tikri vaistai, ypač imunosupresantai, naudojami gydant kitas ligas, gali sukelti šią būklę. Taip pat svarbu paminėti, kad mitybos trūkumai, ypač vitaminų ir mineralų, gali prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija imunodeficito ligų gali didinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis poveikis toksinėms medžiagoms ar infekcijoms.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su imuninės sistemos silpnėjimu.
• Susijusios ligos – tokios ligos kaip diabetas ar vėžys gali paveikti imuninę sistemą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti dažnos ir sunkios infekcijos, nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas ir odos bėrimai. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų, tokių kaip nuolatinis peršalimas, iki sunkių, tokių kaip sepsis ar pneumonija.

Diagnostika

Imunodeficito diagnozė paprastai apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, skirtus įvertinti imuninių ląstelių skaičių ir funkciją, taip pat specifinius antikūnų testus. Be to, gali būti atliekami alergijos testai ir, jei reikia, genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas paveldimas ligas.

Gydymas

Gydymo galimybės imunodeficito atveju priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Gydymas gali apimti imunoterapiją, kuri skatina imuninės sistemos veiklą, taip pat antibiotikus, siekiant kovoti su infekcijomis. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama skiepyti nuo tam tikrų ligų. Be to, svarbu užtikrinti tinkamą mitybą ir gyvenimo būdo keitimus, kad būtų sustiprinta imuninė sistema. Naujoviškos terapijos, tokios kaip genų terapija, šiuo metu yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai, tačiau jų taikymas yra ribotas ir reikalauja tolesnių tyrimų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas