Izoliuota proteinurija su patikslintais morfologiniais pakitimais, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Izoliuota proteinurija su patikslintais morfologiniais pakitimais, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas, yra liga, kuri tiesiogiai paveikia inkstus, ypač glomerulus – mažiausias kraujagyslių tinklas inkstuose, atsakingas už kraujo filtravimą. Glomerulų pažeidimas sukelia baltymų praradimą su šlapimu, kas yra pagrindinis ligos simptomas. Be to, liga gali paveikti ir kitus organus, nes inkstų funkcijos sutrikimas gali turėti sisteminį poveikį, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą bei imuninę sistemą.

Ligos aprašymas

Izoliuota proteinurija su patikslintais morfologiniais pakitimais, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas, yra glomerulų uždegimas, kurio metu padidėja mezanginių ląstelių skaičius, sukeliantis jų proliferaciją. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, ir gali turėti ilgalaikį poveikį paciento sveikatai. Liga dažnai diagnozuojama atsitiktinai, kai atliekami tyrimai dėl kitų sveikatos sutrikimų.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios, įskaitant autoimunines reakcijas, infekcijas, vaistus ar toksinus. Mechanizmai apima imuninių kompleksų susidarymą, kurie nusėda inkstų glomeruluose, sukeldami uždegimą ir ląstelių proliferaciją. Be to, genetiniai veiksniai gali didinti jautrumą šiai ligai.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė.
• Infekcijos, ypač virusinės, kurios gali sukelti imuninės sistemos reakciją.
• Vartojimas tam tikrų vaistų, kurie gali sukelti inkstų uždegimą.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali didinti riziką susirgti glomerulonefritu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima baltymų buvimą šlapime (proteinurija), kuris gali būti pastebimas kaip putojantis šlapimas. Taip pat gali pasireikšti edema (patinimai), aukštas kraujospūdis, nuovargis ir sumažėjęs šlapimo kiekis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip inkstų nepakankamumas, kuris gali būti pavojingas gyvybei.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis anamneze, fiziniu ištyrimu ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima šlapimo analizę, kuri atskleidžia baltymų buvimą, ir kraujo tyrimus, kurie gali parodyti inkstų funkcijos sutrikimus. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, siekiant nustatyti morfologinius pakitimus ir patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasčių. Paprastai gydymas apima vaistus, tokius kaip kortikosteroidai ir imunosupresantai, siekiant sumažinti uždegimą ir ląstelių proliferaciją. Be to, gali būti rekomenduojama laikytis dietos, ribojančios druskos ir baltymų suvartojimą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti veiksmingi gydant šią ligą, ypač esant sunkiems atvejams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas