Išangės ir tiesiosios žarnos liga, nepatikslinta

Anatomija

Išangės ir tiesiosios žarnos liga, nepatikslinta, susijusi su žarnyno ir išangės anatomija. Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis, kuri tęsiasi nuo sigmoidinės žarnos iki išangės. Šiame regione yra daug nervų galūnių, raumenų ir kraujagyslių, kurie atlieka svarbias funkcijas, užtikrinančias išmatų išsiskyrimą ir žarnyno turinio kontrolę. Tiesioji žarna yra apie 15-20 cm ilgio, o išangė yra jos pabaiga, kurioje yra raumenų žiedas, vadinamas išangės sfinkteriu, kuris reguliuoja išmatų išsiskyrimą. Bet kokie sutrikimai šioje srityje gali turėti didelį poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Išangės ir tiesiosios žarnos liga, nepatikslinta, apima įvairias ligas ir sutrikimus, kurie gali paveikti šią anatomiją, tačiau nėra aiškiai diagnozuoti. Tai gali apimti hemorojus, analines fissūras, polipus ar net vėžį. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti didelį diskomfortą, skausmą, kraujavimą ir pabloginti bendrą sveikatos būklę. Dėl šių simptomų pacientai gali vengti kreiptis medicininės pagalbos, kas gali lemti ligos komplikacijas.

Ligos priežastis

Pagrindinės išangės ir tiesiosios žarnos ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko:

• ilgalaikis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kuris sukelia žarnyno spaudimą;
• nepakankamas skaidulų kiekis maiste, sukeliantis virškinimo problemas;
• nėštumas, kuris gali sukelti spaudimą tiesiajai žarnai ir išangei;
• genetiniai veiksniai, kurie gali predisponuoti ligoms;
• neaktyvus gyvenimo būdas, kuris prisideda prie virškinimo sutrikimų.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria žarnyno problemas.
• Nutukimas – didelis kūno svoris gali sukelti papildomą spaudimą žarnynui.
• Prasta mityba – maisto produktų, kuriuose trūksta skaidulų, vartojimas didina riziką.
• Fizinio aktyvumo stoka – pasyvus gyvenimo būdas gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo.

Simptomai

• Viena iš pagrindinių ligos simptomų yra skausmas ar diskomfortas analinėje srityje.
• Kraujavimas iš išangės, kuris gali būti pastebimas ant tualetinio popieriaus ar išmatose.
• Niežulys ar dirginimas aplink išangę.
• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kurie gali keistis.
• Patinimas ar iškilimai aplink išangę, kurie gali rodyti hemorojus.

Diagnostika

Diagnozuojant išangės ir tiesiosios žarnos ligą, nepatikslintą, gydytojai gali naudoti kelias procedūras. Tai apima fizinį ištyrimą, kurio metu gydytojas gali apčiuopti išangės sritį. Taip pat gali būti atliekama anoskopija – procedūra, kurios metu naudojamas specialus prietaisas, leidžiantis apžiūrėti tiesiąją žarną. Be to, gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta bendroji sveikatos būklė ir išsiaiškintos galimos ligos priežastys.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviais metodais, tokiais kaip mitybos pokyčiai, padidinus skaidulų kiekį maiste ir geriamas vanduo. Taip pat gali būti rekomenduojami vaistai, kurie palengvina simptomus, pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai ar vietiniai kremai. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, hemoroidų pašalinimo operacijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinės chirurgijos, kurios leidžia gydyti ligas su mažesne trauma organizmui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas