Juostinė pūslelinė be komplikacijų

Anatomija

Juostinė pūslelinė, dar žinoma kaip herpes zoster, yra virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas, tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Liga paveikia odą ir nervų sistemą, ypač jautrias nervų šaknis, kurios yra atsakingos už jautrumą ir skausmą. Paveikta zona paprastai būna viena kūno pusė, kurioje yra išsivysčiusios pūslelės, kartu su skausmu ir diskomfortu. Ši liga gali sukelti ilgalaikius nervų pažeidimus, kurie gali paveikti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos aprašymas

Juostinė pūslelinė yra skausminga odos liga, kuri pasireiškia kaip pūslelinės, išsidėsčiusios juostelėmis, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Tai yra recidyvuojanti liga, kuri atsiranda, kai po vėjaraupių virusas, kuris lieka organizme ramybės būsenoje, vėl aktyvuojasi. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti stiprų skausmą ir diskomfortą, o kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, postherpetinę neuralgiją, kuri yra nuolatinis skausmas, išlikęs net ir pasibaigus odos išbėrimui.

Ligos priežastis

Juostinės pūslelinės priežastis yra varicella-zoster viruso reaktyvacija. Šis virusas gali likti organizme po vėjaraupių, kurie dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Kai žmogaus imuninė sistema silpnėja dėl streso, amžiaus, lėtinių ligų ar kitų priežasčių, virusas gali vėl aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę. Be to, tam tikros medicininės procedūros, tokios kaip chemoterapija, taip pat gali padidinti šios ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę sirgti juostine pūsleline.
• Imuninės sistemos silpnėjimas: asmenys, turintys silpną imuninę sistemą dėl ligų ar gydymo metodų, yra labiau pažeidžiami.
• Stresas: didelis stresas gali prisidėti prie viruso reaktyvacijos.
• Vėjaraupiai: asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, yra potencialūs juostinės pūslelinės pacientai.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti bendras diskomfortas, skausmas ar niežėjimas toje kūno dalyje, kur vėliau atsiras pūslelės.
• Po kelių dienų atsiranda skausmingos pūslelės, kurios paprastai būna grupuojamos kartu ir išsidėsčiusios juostelėmis.
• Pacientai gali jausti deginimo pojūtį, niežulį ar jautrumą paveiktoje srityje.
• Gali pasireikšti karščiavimas, nuovargis ir galvos skausmas.

Diagnostika

Juostinės pūslelinės diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais. Gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir įvertina simptomus, tokius kaip pūslelių išsivystymas ir skausmas. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, viruso DNR nustatymas iš pūslelių skysčio, kad būtų patvirtinta diagnozė, ypač jei ligos eiga yra neįprasta.

Gydymas

Juostinės pūslelinės gydymas apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, kurie gali sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą, ypač jei jie pradedami vartoti ankstyvoje ligos stadijoje. Be to, gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, siekiant palengvinti diskomfortą. Nemedicininių sprendimų, tokių kaip šaltos kompresijos ir odos drėkinimas, naudojimas taip pat gali padėti sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima vakcinas, kurios gali sumažinti juostinės pūslelinės riziką ir komplikacijas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas