Juostinės pūslelinės sukeltas encefalitas

Anatomija

Juostinės pūslelinės sukeltas encefalitas yra liga, kuri tiesiogiai paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši liga atsiranda, kai varicella-zoster virusas, kuris sukelia vėjaraupius ir juostinę pūslelinę, patenka į smegenų audinius. Dėl to gali būti pažeidžiami įvairūs smegenų regionai, įskaitant laikinius, parietalinius ir priekinės skilties sritis. Paveikti nerviniai audiniai gali sukelti uždegimą ir neurodegeneracinius procesus, kas gali turėti ilgalaikių pasekmių neurologinei funkcijai.

Ligos aprašymas

Juostinės pūslelinės sukeltas encefalitas yra reta, tačiau sunki virusinė liga, kuri gali pasireikšti asmenims, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais. Ši liga pasižymi smegenų uždegimu, atsirandančiu dėl viruso replikacijos smegenų audiniuose. Svarbu pažymėti, kad nors dauguma žmonių, sergančių juostine pūsleline, nesusirgs encefalitu, šis sutrikimas gali būti labai pavojingas ir sukelti sunkių neurologinių komplikacijų, tokių kaip epilepsija, atminties praradimas ar net mirtis.

Ligos priežastis

Pagrindinė juostinės pūslelinės sukeltos encefalito priežastis yra varicella-zoster virusas. Po vėjaraupių virusas gali likti organizme latentinėje būsenoje nervų ganglijuose. Esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, silpnėjusiai imuninei sistemai, virusas gali vėl aktyvuotis ir prasiskverbti į smegenis. Be to, kiti veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar imuninės sistemos sutrikimai, gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę sirgti šia liga dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys autoimuninių ligų ar gaunančių imunosupresinį gydymą, yra didesnėje rizikoje.
• Prieš tai buvę vėjaraupiai – asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, gali būti jautresni šiai ligai, nes virusas lieka organizme.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų silpnumą, sumišimą, traukulius ir neurologinius sutrikimus. Kai kurie pacientai gali patirti psichikos pokyčius, tokius kaip depresija ar nerimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo intensyvumo ir smegenų pažeidimo laipsnio.

Diagnostika

Juostinės pūslelinės sukeltam encefalitui diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas neurologinis tyrimas, siekiant įvertinti paciento būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT), gali padėti nustatyti smegenų uždegimą ir pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir smegenų skysčio analizė, siekiant patvirtinti virusinės infekcijos buvimą.

Gydymas

Juostinės pūslelinės sukeltam encefalitui gydyti dažniausiai naudojami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras. Gydymo tikslas yra sumažinti viruso dauginimąsi ir užkirsti kelią tolesniam smegenų pažeidimui. Be to, pacientams gali būti skiriami kortikosteroidai uždegimui mažinti. Reabilitacija po ligos gali apimti fizinę terapiją, psichologinę paramą ir neurologinę reabilitaciją, siekiant atkurti pažeistas funkcijas. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas gali žymiai pagerinti prognozę ir sumažinti ilgalaikius neurologinius sutrikimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas