Kaklo odos abscesas (pūlinys), furunkulas (šunvotė) ir karbunkulas (piktvotė)

Anatomija

Kaklo odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra odos ligos, kurios tiesiogiai susijusios su odos struktūra ir jos priedais. Kaklas, kaip anatominė kūno dalis, yra sudarytas iš odos, poodinio audinio, raumenų, kraujagyslių ir nervų. Oda, kaip didžiausias organas, atlieka apsauginę funkciją, o poodinis audinys yra svarbus energijos atsargų kaupimui ir šilumos reguliavimui. Furunkulas ir karbunkulas dažniausiai atsiranda plaukų folikuluose, kurie yra odos dalyje, o abscesas gali susidaryti bet kurioje odos vietoje, kai infekcija sukelia pūlingą procesą. Šios ligos gali paveikti ir limfinius, ir kraujotakos sistemas, ypač jei infekcija plinta toliau.

Ligos aprašymas

Kaklo odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra pūlingos odos infekcijos, kurias sukelia bakterijos, dažniausiai Staphylococcus aureus. Kaklo odos abscesas yra lokalizuotas pūlingas procesas, kuris gali sukelti skausmą, patinimą ir paraudimą. Furunkulas, dar vadinamas šunvote, yra uždegimas, kuris apima plaukų folikulą, o karbunkulas, arba piktvotė, yra didesnis uždegimas, apimantis kelis plaukų folikulus ir dažnai sukelia sisteminius simptomus, tokius kaip karščiavimas. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei infekcija plinta į kraujotaką ar kitus organus.

Ligos priežastis

Pagrindinė šių ligų priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama Staphylococcus aureus. Infekcija gali prasidėti dėl odos pažeidimų, tokių kaip įbrėžimai, įkandimai ar netgi trintis. Be to, furunkulų ir karbunkulų atsiradimą gali skatinti užsikimšę plaukų folikulai, pernelyg didelis prakaitavimas, netinkama higiena ir imuninės sistemos sutrikimai. Kartais infekcija gali atsirasti dėl lėtinės odos ligos, tokios kaip seborėjinis dermatitas ar egzema.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę į infekcijas.
• Diabetas – diabetu sergantys žmonės dažnai susiduria su odos infekcijomis dėl sumažėjusios kraujotakos ir imuninės funkcijos.
• Prasta higiena – nepakankama odos priežiūra gali padidinti infekcijos riziką.
• Perteklinis prakaitavimas – tai gali sukelti aplinką, palankią bakterijų augimui.
• Odos pažeidimai – bet kokie sužalojimai ar įbrėžimai gali būti vartai bakterijoms patekti į organizmą.

Simptomai

• Vietinis skausmas ir diskomfortas – gali būti jaučiamas aplink abscesą, furunkulą ar karbunkulą.
• Patinimas ir paraudimas – paveiktoje vietoje oda gali būti patinusi ir raudona.
• Pūlingas išskyros – absceso atveju gali pasireikšti pūlingos išskyros.
• Kūno temperatūros padidėjimas – gali pasireikšti karščiavimas, ypač sergant karbunkulu.
• Silpnumas ir nuovargis – bendri simptomai, ypač jei infekcija plinta.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis fiziniu tyrimu, kai gydytojas apžiūri ir įvertina simptomus. Kartais gali prireikti laboratorinių tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimai, kad būtų nustatytas uždegimo lygis ar bakterinė infekcija. Jei gydytojas įtaria, kad abscesas gali būti gilesnis, gali prireikti ultragarsinio tyrimo arba kompiuterinės tomografijos (KT), kad būtų įvertinta, ar nėra gilesnių pūlingų procesų.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvi furunkulai gali būti gydomi namuose, naudojant šiltus kompresus, kad būtų sumažintas skausmas ir pagreitintas gijimas. Sunkesni atvejai, ypač abscesai, gali reikalauti chirurginio atidarymo ir drenažo. Antibiotikai dažnai skiriami, kad būtų kovojama su bakterijomis, ypač jei infekcija plinta arba yra sisteminių simptomų. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė terapija, taip pat gali būti taikomos, siekiant sumažinti uždegimą ir padėti gijimo procesui. Be to, svarbu pasirūpinti gera higiena ir imuniteto stiprinimu, kad būtų išvengta pasikartojančių infekcijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas