Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas

Anatomija

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas paveikia kepenis, kurie yra vienas iš pagrindinių virškinimo sistemos organų. Kepenys atlieka daugybę svarbių funkcijų, įskaitant tulžies gamybą, medžiagų apykaitą ir detoksikaciją. Intrahepatiniai tulžies latakai, esantys kepenyse, yra atsakingi už tulžies nutekėjimą į dvylikapirštę žarną. Metastazinis navikas gali kilti iš kitų organų, tokių kaip plaučiai ar krūtinė, ir plisti į kepenis, sukeldamas funkcinių sutrikimų, tulžies sulaikymą ir galimą kepenų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas yra sudėtinga liga, kuri atsiranda, kai vėžinės ląstelės iš kitų kūno dalių (metastazės) patenka į kepenis ar jų tulžies latakus. Ši liga yra svarbi dėl jos didelio mirtingumo lygio ir dažnai vėlyvos diagnostikos, kai gydymo galimybės yra ribotos. Dažniausiai šis navikas sukelia tulžies nutekėjimo problemas, kepenų funkcijos sutrikimus ir gali sukelti sunkias komplikacijas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra vėžys, kilęs iš kitų kūno organų, pavyzdžiui, plaučių, krūties, storosios žarnos ar kasos. Metastazės į kepenis gali būti susijusios su vėžinių ląstelių plitimu per kraujotaką arba limfinę sistemą. Be to, tam tikri biologiniai mechanizmai, tokie kaip ląstelių migracija ir invazija, gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į pirminius vėžio šaltinius ir jų kontrolę.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai apima rūkymą, nutukimą, alkoholio vartojimą, lėtines kepenų ligas (pvz., hepatitą) ir genetinius polinkius. Šie veiksniai gali padidinti vėžio riziką ir prisidėti prie metastazių vystymosi. Pavyzdžiui, asmenys, turintys lėtinį hepatitą B ar C virusą, yra labiau linkę į kepenų vėžį, kuris gali sukelti metastazes.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti įvairūs ir apimti: nuovargį, svorio kritimą, apetito praradimą, gelta (odos ir akių pageltimas), pilvo skausmą ar diskomfortą, niežėjimą, tamsų šlapimą ir šviesią išmatą. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir kepenų funkcijos sutrikimo.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus (pvz., ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją) ir biopsiją, kad būtų galima patvirtinti vėžio buvimą. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti kepenų funkciją ir vėžio žymenis, o vaizdiniai tyrimai leidžia įvertinti naviko dydį ir lokalizaciją.

Gydymas

Gydymo galimybės apima chirurgiją (jei navikas lokalizuotas ir operabilus), chemoterapiją, radioterapiją ir naujausias terapijas, tokias kaip imunoterapija ar taikinio terapija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir paciento bendros sveikatos. Taip pat svarbu atsižvelgti į paliatyvų gydymą, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, kuriems liga yra pažengusi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas