Keratitas, nepatikslintas

Anatomija

Keratitas, nepatikslintas, yra liga, paveikianti akies rageną, kuri yra skaidrus sluoksnis, esantis priekinėje akies dalyje. Ragenos anatomija apima kelis sluoksnius: epitelį, Bowman’o membraną, stromą, Descemeto membraną ir endotelį. Keratitas gali paveikti bet kurį iš šių sluoksnių, sukeldamas uždegimą ir pažeidimus. Dėl to gali sutrikti regėjimas ir sukelti skausmą, nes ragenos nervai yra labai jautrūs. Ši liga gali turėti įtakos ne tik ragenai, bet ir visai akies struktūrai, jei uždegimas plinta toliau.

Ligos aprašymas

Keratitas, nepatikslintas, yra uždegiminė ragenos liga, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau jos specifinė etiologija dažnai lieka neaiški. Ši liga gali sukelti nerimą, nes ji gali greitai progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip aklumas. Keratitas gali būti bakterinis, virusinis, grybelinis ar dėl mechaninių pažeidimų, tačiau nepatikslintas keratitas reiškia, kad tiksli priežastis nėra nustatyta. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali paveikti gyvenimo kokybę ir reikalauti skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Keratito, nepatikslinto, priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima infekcijas, sukeliančias uždegimą, tačiau gali būti ir kitos priežastys, tokios kaip sausos akys, mechaniniai pažeidimai, UV spindulių poveikis arba kontaktinių lęšių nešiojimas. Taip pat kai kurie autoimuniniai sutrikimai gali prisidėti prie keratito vystymosi. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip dulkės ir cheminės medžiagos, gali sukelti ragenos dirginimą ir uždegimą.

Rizikos faktoriai

• Kontaktinių lęšių nešiojimas: netinkama higiena ir lęšių priežiūra gali padidinti infekcijų riziką.
• Imuniteto sutrikimai: asmenys su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Aplinkos veiksniai: dulkės, cheminės medžiagos ir UV spinduliai gali dirginti rageną.
• Akies sužalojimai: mechaniniai pažeidimai gali sukelti uždegimą ir infekciją.

Simptomai

• Pagrindiniai keratito simptomai gali apimti raudonumą akyje, skausmą, jautrumą šviesai, ašarojimą, neryškų regėjimą ir pojūtį, lyg akyje būtų svetimkūnis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio ir pažeidimo pobūdžio.

Diagnostika

Keratito diagnozė paprastai apima išsamų akių tyrimą, kurio metu gydytojas naudoja specializuotą įrangą, kad įvertintų ragenos būklę. Gali būti atliekami fluoresceino testai, kurie padeda nustatyti ragenos pažeidimus. Taip pat gali būti imami mėginiai iš akies, siekiant nustatyti, ar yra infekcija, ir kokie mikroorganizmai ją sukelia.

Gydymas

Keratito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Bakterinio keratito atveju gali būti skiriami antibiotikai, o virusinio – antivirusiniai vaistai. Gydant grybelinį keratitą, gali prireikti antimycotic vaistų. Be to, gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kortikosteroidai, kad sumažintų uždegimą. Nemedicininiai gydymo būdai apima drėkinamuosius lašus ir akių tepalus, siekiant palengvinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima regeneracines terapijas, tokias kaip kamieninių ląstelių naudojimas, siekiant atkurti pažeistą rageną.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas