Kitas seborėjinis dermatitas

Anatomija

Kitas seborėjinis dermatitas yra odos liga, kuri dažniausiai paveikia riebalinių liaukų gausias vietas, tokias kaip galvos oda, veidas, krūtinė ir nugaros viršutinė dalis. Ši liga susijusi su odos struktūra, būtent su epidermiu ir dermu, kuriose yra riebalinių liaukų. Riebalinės liaukos gamina sebumą, kuris natūraliai drėkina odą, tačiau esant tam tikroms sąlygoms, šios liaukos gali sukelti uždegimines reakcijas, dėl ko atsiranda simptomai, būdingi seborėjiniam dermatitui.

Ligos aprašymas

Kitas seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia raudonomis, pleiskanojančiomis dėmėmis ir gali sukelti niežulį ar diskomfortą. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji prasideda jaunystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Kitas seborėjinis dermatitas yra svarbus, nes jis gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, sukelti psichologinį diskomfortą ir socialinę izoliaciją.

Ligos priežastis

Kitas seborėjinis dermatitas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima riebalinių liaukų hiperaktyvumą, grybelio Malassezia perteklių ant odos, genetinį polinkį, stresą, hormonų disbalansą ir tam tikras aplinkos sąlygas. Šie veiksniai gali sukelti uždegimą ir padidinti sebumo gamybą, kas lemia ligos simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Hormoniniai pokyčiai – paauglystėje ar nėštumo metu, kai hormonų lygis svyruoja, gali padidėti ligos išsivystymo tikimybė.
• Stresas – emocinis stresas gali pabloginti ligos simptomus.
• Aplinka – drėgnas ar šiltas klimatas gali prisidėti prie ligos paūmėjimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raudonas, pleiskanojančias dėmes, kurios gali būti sausos arba drėgnos. Dažnai pasireiškia niežulys ir deginimo pojūtis, o sunkesniais atvejais gali atsirasti žaizdų ir kraujavimas. Kai kurie žmonės gali patirti odos riebalavimąsi ir pleiskanas, ypač galvos odoje.

Diagnostika

Kito seborėjinio dermatito diagnozė dažnai remiasi klinikiniu įvertinimu, kur gydytojas atlieka fizinį odos tyrimą ir renka anamnezę. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas odos ligas, tokias kaip psoriazė ar egzema. Gydytojas gali rekomenduoti odos biopsiją, jei diagnozė yra neaiški.

Gydymas

Kito seborėjinio dermatito gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima šampūnus, kuriuose yra priešgrybelinių, priešuždegiminių ar keratolitinių medžiagų. Taip pat gali būti skiriami vietiniai kortikosteroidai, kad sumažintų uždegimą. Nemedicininiai gydymo būdai apima odos priežiūros produktus, turinčius drėkinamųjų savybių, ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir fototerapiją, kurie gali būti naudingi sunkesniais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas