Kiti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai

Anatomija

Kiti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai yra susiję su centrinės nervų sistemos struktūromis, ypač su bazinėmis ganglijomis, smegenų žieve ir cerebeliu. Šios struktūros yra atsakingos už motorinių funkcijų koordinavimą, judesių kontrolę ir jų sklandumą. Liga gali paveikti dopaminergines sistemas, kurios yra kritiškai svarbios judesių reguliavimui. Pažeidimai šiuose regionuose gali sukelti įvairius motorinius sutrikimus, tokius kaip drebulys, raumenų rigidiškumas ir judesių sulėtėjimas.

Ligos aprašymas

Kiti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai apima plačią sutrikimų grupę, kuri apima Parkinsono ligą, Huntingtono ligą, distoniją ir kitus sutrikimus, kurie veikia judesių kontrolę. Šie sutrikimai gali pasireikšti su amžiumi, tačiau kai kurie jų gali būti paveldimi. Ši liga yra svarbi tiek dėl jos poveikio paciento gyvenimo kokybei, tiek dėl jos socialinių ir ekonominių pasekmių, nes ji gali sukelti didelį funkcinį neįgalumą ir priklausomybę nuo kitų asmenų pagalbos.

Ligos priežastis

Kiti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai gali turėti įvairias priežastis. Pagrindinės priežastys gali būti genetiniai veiksniai, neurodegeneraciniai procesai, medikamentiniai šalutiniai poveikiai, toksinės medžiagos ir smegenų traumos. Pavyzdžiui, Parkinsono liga yra susijusi su dopamino trūkumu, kuris kyla dėl neuronų degeneracijos. Kitos ligos, tokios kaip Huntingtono liga, yra paveldimos ir sukelia genetiniai defektai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – senstant, rizika susirgti ekstrapiramidiniais sutrikimais didėja.
• Genetiniai veiksniai – šeimyninė anamnezė gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.
• Ekspozicija toksinėms medžiagoms – kai kurie cheminiai junginiai gali pakenkti nervų sistemai.
• Traumos – smegenų traumos gali prisidėti prie ligų vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti motoriniai sutrikimai, tokie kaip drebulys, raumenų rigidiškumas, judesių sulėtėjimas (bradikinezija) ir judesių koordinacijos praradimas. Be to, pacientai gali patirti nesuvaldomus judesius (diskinezijas), pusiausvyros problemas ir skausmą raumenyse. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo ligos stadijos.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kuriame gydytojas atsižvelgia į paciento simptomus ir ligos istoriją. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami siekiant įvertinti smegenų struktūras ir nustatyti galimus pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų išvengta kitų ligų, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti dopaminą didinančius vaistus, tokius kaip levodopa, ir antipsichotropinius vaistus, kurie padeda suvaldyti simptomus. Taip pat yra naujausių terapijos galimybių, tokių kaip gilioji smegenų stimuliacija, kuri gali būti taikoma pacientams, kuriems tradicinė terapija neefektyvi. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, ergoterapiją ir psichosocialinę paramą, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir funkcionalumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas