Kitoks vaistų sukeltas antrinis parkinsonizmas

Anatomija

Kitoks vaistų sukeltas antrinis parkinsonizmas yra neurologinė būklė, kurią sukelia tam tikrų vaistų poveikis, ypač tų, kurie veikia dopaminerginę sistemą. Ši sistema, esanti smegenyse, atsakinga už judesių kontrolę, emocijas ir motyvaciją. Pagrindinė smegenų sritis, paveikta šios ligos, yra baziniai ganglijos, kurie dalyvauja motorinėje veikloje. Dėl šių struktūrų disfunkcijos gali pasireikšti judesių sutrikimai, būdingi Parkinsono ligai. Taip pat gali būti paveikta ir kitų smegenų sričių, tokių kaip talamas ir žievė, kurios taip pat dalyvauja judesių koordinavime ir kontroliavime.

Ligos aprašymas

Kitoks vaistų sukeltas antrinis parkinsonizmas yra būklė, kuri atsiranda kaip šalutinis tam tikrų vaistų, ypač antipsichozinių ir antiemetinių, poveikis. Ši liga pasižymi simptomais, panašiais į Parkinsono ligą, tokiais kaip tremoras, rigidiškumas, bradikinezija (lėtas judėjimas) ir posturaliniai sutrikimai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti klaidingai diagnozuota kaip pirminė Parkinsono liga, o tai gali turėti įtakos gydymo strategijoms ir paciento gyvenimo kokybei. Be to, supratimas apie vaistų sukeliamą parkinsonizmą padeda geriau valdyti pacientų gydymą ir sumažinti nepageidaujamas pasekmes.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys yra vaistų, kurie blokuoja dopamino receptorius, vartojimas. Tokie vaistai apima antipsichozinius vaistus (pvz., haloperidolį, risperidoną) ir antiemetikus (pvz., metoklopramidą). Šie vaistai gali sukelti dopaminerginės sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda motorinių sutrikimų. Be to, ilgas vaistų vartojimas arba didelės dozės gali padidinti riziką šiai būklei atsirasti. Taip pat yra ir kitų galimų mechanizmų, tokių kaip genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti asmens jautrumą vaistų sukeltam parkinsonizmui.

Rizikos faktoriai

• Vaistų vartojimas: ilgesnis ir didesnių dozių vaistų vartojimas, ypač antipsichozinių ir antiemetinių, žymiai padidina riziką.
• Amžius: vyresni suaugusieji dažniau patiria vaistų sukeltus parkinsonizmo simptomus.
• Genetiniai veiksniai: tam tikri genai gali padidinti asmens jautrumą vaistams, sukeliantiems parkinsonizmą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima tremorą (drebulį), rigidiškumą (raumenų įtempimą), bradikineziją (lėtesnius judesius) ir posturinius sutrikimus (pavyzdžiui, sunkumus išlaikyti pusiausvyrą). Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo vaistų dozės ir vartojimo trukmės. Be to, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip depresija, nerimas ir miego sutrikimai.

Diagnostika

Diagnostika paprastai remiasi klinikiniu paciento įvertinimu ir istorijos analize. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų motorinius simptomus. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT, kad būtų atmestos kitos galimos ligos. Svarbu atsižvelgti į paciento vaistų vartojimo istoriją, kad būtų galima nustatyti galimą ryšį tarp vaistų ir simptomų.

Gydymas

Gydymas gali apimti vaistų nutraukimą arba pakeitimą, kad būtų sumažinti simptomai. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie padidina dopamino kiekį smegenyse, tokie kaip levodopa. Be to, fizinė terapija ir kiti nemedicininiai sprendimai, tokie kaip užsiėmimai, kurie skatina judėjimą ir pusiausvyrą, gali būti naudingi. Naujausios terapijos galimybės apima neuromoduliaciją ir kitas pažangias gydymo formas, kurios gali padėti pacientams geriau valdyti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas