Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

Anatomija

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė yra liga, susijusi su aortos, didžiausios kraujagyslės žmogaus organizme, funkcija ir struktūra. Aorta atsiranda tiesiai iš širdies ir tiekia kraują visoms kūno dalims. Ši liga paveikia aortos sekcijas, kurios gali būti užblokuotos embolijų (kraujo krešulių ar kitų medžiagų) arba trombų (kraujo krešulių, susidarančių toje pačioje vietoje). Dėl to sutrinka kraujo tiekimas į organus, tokius kaip smegenys, inkstai, žarnos ir galūnės, kas gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Ši liga pasireiškia, kai aortoje susidaro trombai arba kai embolijos iš kitų kūno dalių keliauja į aortą ir ją blokuoja. Tai gali sukelti įvairių organų hipoksiją (deguonies trūkumą), o tai gali būti gyvybei pavojinga. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ūminį kraujo tiekimo trūkumą, kuris gali sukelti audinių nekrozę (mirtį) ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus, įskaitant insultą ir širdies priepuolį.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra aterosklerozė – būklė, kai arterijose kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų plokštelės, kurios gali sukelti kraujo krešulių susidarymą. Be to, krešėjimo sutrikimai, tokie kaip venų trombozė, taip pat gali būti priežastis. Kitos galimos priežastys apima širdies ritmų sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, ir kraujagyslių uždegiminius procesus.

Rizikos faktoriai

• Aterosklerozė – cholesterolio plokštelių susidarymas gali sukelti trombų formavimąsi.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šia liga.
• Diabetas – gali paveikti kraujagyslių būklę ir padidinti trombozės riziką.
• Rūkymas – tabako dūmai daro neigiamą poveikį kraujagyslėms ir gali skatinti kraujo krešulių susidarymą.
• Nutukimas – padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti stiprus skausmas, kuris gali pasireikšti krūtinėje, pilve ar galūnėse, priklausomai nuo to, kuri aortos dalis yra paveikta. Taip pat gali pasireikšti dusulys, silpnumas, galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas, ypač jei smegenys negauna pakankamai kraujo. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi, kol liga nepasiekia pažengusios stadijos.

Diagnostika

Diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir paciento istorijos. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, o toliau gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti kraujo krešulių buvimą, jų dydį ir vietą. Kartais gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti uždegimo žymenis ar koaguliacijos sutrikimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir paveiktų organų. Medicininiai sprendimai dažnai apima antikoaguliantų (kraują skystinančių vaistų) vartojimą, kad būtų užkirstas kelias tolesniam trombų formavimuisi. Taip pat gali būti taikomas trombolizės gydymas, kuris apima vaistų vartojimą, skirtą ištirpinti esamus trombus. Chirurginiai sprendimai gali būti reikalingi sunkiais atvejais, kai reikia pašalinti trombus arba atkurti kraujo tekėjimą. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo nutraukimas, gali padėti sumažinti ligos pasikartojimo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas