Kojos, įskaitant klubą, piktybinė melanoma

Anatomija

Kojos, įskaitant klubą, yra sudėtinga struktūra, sudaryta iš kaulų, raumenų, sausgyslių, nervų ir kraujagyslių. Pagrindiniai kaulai, kurie sudaro klubą ir koją, yra klubakaulis, šlaunikaulis, kelio kaulas ir blauzdikauliai. Melanoma gali paveikti odą, esančią ant šių kaulų, taip pat gali plisti į limfmazgius ir kitus organus, tokius kaip plaučiai ir kepenys, jei liga nėra laiku diagnozuota. Ši liga gali turėti didelį poveikį judėjimo funkcijai, nes ji gali sukelti skausmą ir riboti judesius.

Ligos aprašymas

Piktybinė melanoma yra agresyvi odos vėžio forma, kuri atsiranda iš melanocitų – ląstelių, kurios gamina pigmentą, atsakingą už odos spalvą. Ši liga gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai ji pasitaiko saulės poveikio vietose. Melanoma yra svarbi, nes ji gali greitai plisti į kitas kūno dalis, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra kritiniai siekiant pagerinti pacientų prognozes.

Ligos priežastis

Piktybinės melanomos priežastys dažniausiai yra susijusios su genetiniais veiksniais ir aplinkos poveikiu. Pagrindiniai mechanizmai apima UV spindulių poveikį, kuris gali sukelti odos ląstelių genetinius pažeidimus. Be to, žmonės, turintys šviesią odą, mėlynus ar žalius akis, bei tie, kurie turi daug apgamų, yra labiau linkę susirgti šia liga. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šeimos istoriją, nes genetiniai veiksniai gali padidinti riziką.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis saulės poveikis – padidina odos pažeidimų riziką.
• Šviesi oda – žmonės su šviesia oda dažniau serga melanoma.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija melanoma ar kitų odos vėžio formų.
• Apgamų skaičius – didelis apgamų skaičius gali rodyti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima naujų apgamų atsiradimą arba esamų apgamų pokyčius, tokius kaip spalvos, formos ar dydžio pokyčiai. Taip pat gali pasireikšti niežulys, kraujavimas ar skausmas paveiktoje vietoje. Kai kuriais atvejais melanoma gali sukelti limfmazgių patinimą, nuovargį ar svorio netekimą, jei liga jau yra pažengusi.

Diagnostika

Melanomos diagnozė dažniausiai prasideda nuo vizualinio odos patikrinimo, kurio metu gydytojas ieško neįprastų apgamų ar odos pokyčių. Jei randamas įtartinas apgamas, gali būti atliekama biopsija, kurios metu paimamas odos mėginys, kad būtų galima įvertinti ląstelių pobūdį. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, CT ar MRT, gali būti naudojami norint nustatyti ligos išplitimą.

Gydymas

Melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti chirurginį pašalinimą, chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Ankstyvose stadijose dažniausiai pakanka chirurginio pašalinimo, tačiau pažengusiose stadijose gali prireikti sudėtingesnių gydymo metodų, tokių kaip imunoterapija, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius genetinius pokyčius melanomos ląstelėse.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas