Kojų venų varikozė, kai nėra opos arba uždegimo

Anatomija

Kojų venų varikozė yra liga, susijusi su venų sistema, ypač su paviršinėmis venomis. Žmogaus venų sistema yra sudaryta iš paviršinių ir giliųjų venų, kurios yra atsakingos už kraujo grąžinimą į širdį. Paviršinės venos, esančios arčiau odos paviršiaus, yra labiau linkusios į varikozę, nes jos turi vožtuvus, kurie gali būti pažeisti. Kai vožtuvai nebeveikia tinkamai, kraujas pradeda kauptis venose, sukeldamas jų išsiplėtimą ir deformaciją. Dėl to gali pasikeisti venų struktūra, jos tampa matomos ir išsikiša per odą.

Ligos aprašymas

Kojų venų varikozė, žinoma kaip varikozinės venos, yra būklė, kai venos išsiplečia, deformuojasi ir tampa matomos. Ši liga dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių venose. Varikozinės venos gali sukelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir įvairius simptomus, tokius kaip skausmas, sunkumo jausmas ir nuovargis kojose. Be to, ši liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas, kaip tromboflebitas ar venų opų atsiradimas, todėl svarbu ją laiku diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės kojų venų varikozės priežastys yra susijusios su venų vožtuvų nesandarumu, kuris gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, senėjimo proceso, nėštumo, nutukimo ar ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo. Kai vožtuvai nebeveikia tinkamai, kraujas pradeda kauptis venose, sukeldamas jų išsiplėtimą. Be to, kraujagyslių sienelių silpnumas arba jų elastingumo praradimas gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika: jei šeimos nariai turėjo varikozinių venų, rizika susirgti taip pat padidėja.
• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria venų problemas dėl natūralaus vožtuvų silpnėjimo.
• Nėštumas: nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir hormonų pokyčiai, kurie gali paveikti venų vožtuvų veiklą.
• Nutukimas: antsvoris didina spaudimą venoms, ypač kojose.
• Ilgalaikis stovėjimas ar sėdėjimas: profesinės veiklos, susijusios su ilgalaikiu buvimu vienoje pozicijoje, gali padidinti riziką susirgti.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti nuovargį ir sunkumo jausmą kojose. Vėliau gali atsirasti skausmas, niežulys, patinimas ir raumenų mėšlungis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti tamsios dėmės ant odos, o sunkesniais atvejais — venų uždegimas ar tromboflebitas.

Diagnostika

Kojų venų varikozė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu ištyrimu. Gydytojas gali atlikti ultragarso tyrimą, kad įvertintų venų būklę ir nustatytų kraujo tekėjimo sutrikimus. Doplerio sonografija taip pat gali būti naudojama norint įvertinti venų vožtuvų funkcionavimą ir kraujo tėkmės kryptį.

Gydymas

Kojų venų varikozės gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, fizinė veikla, kompresinės kojinės dėvėjimas ir padėties keitimas, siekiant sumažinti venų apkrovą. Medicininiai gydymo būdai apima vaistų vartojimą, skatinantį kraujo apytaką, skleroterapiją, kuomet į veną suleidžiamas tirpalas, sukeliantis venos uždarymą, ir endovaskulinę lazerinę terapiją, kuri naudojama venų gydymui. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip radiofrekvencinė abliacija, taip pat tampa vis populiaresnės dėl mažesnio invazyvumo ir greitesnio pasveikimo proceso.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas