Krūtinės angina, nepatikslinta

Anatomija

Krūtinės angina, nepatikslinta, yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema. Pagrindinis organas, paveiktas šios ligos, yra širdis, ypač jos kraujagyslės, kurios tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdies raumeniui. Ši liga gali būti susijusi su širdies vainikinių arterijų, kurios aprūpina širdį krauju, susiaurėjimu ar užsikimšimu. Dėl to širdies raumenyje gali atsirasti deguonies trūkumas, sukeliantis skausmą ir diskomfortą krūtinėje.

Ligos aprašymas

Krūtinės angina, nepatikslinta, yra krūtinės skausmo ar diskomforto epizodai, kurie atsiranda dėl širdies raumens deguonies trūkumo. Ši liga dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio, streso ar šaltu oru metu. Angina gali būti stabilios, kai simptomai pasikartoja prognozuojamu būdu, arba nestabilios, kai simptomai pasireiškia net ir ramybės būsenoje. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti ankstyvas širdies ligų, tokių kaip miokardo infarktas, požymis.

Ligos priežastis

Pagrindinės krūtinės anginos priežastys dažniausiai yra susijusios su širdies vainikinių arterijų liga, kuri gali atsirasti dėl aterosklerozės – proceso, kai arterijose kaupiasi riebalinės medžiagos ir sukelia jų susiaurėjimą. Kitos priežastys gali būti kraujo krešuliai, arterijų spazmai ar uždegiminiai procesai. Be to, hipertenzija, cukrinis diabetas ir rūkymas gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria širdies problemas.
• Lytis – vyrai dažniau serga širdies ligomis nei moterys, nors po menopauzės moterų rizika išauga.
• Genetika – šeimos istorija širdies ligų didina riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas didina kraujagyslių susiaurėjimo riziką.
• Nutukimas – antsvoris didina širdies ligų riziką.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas padidina širdies ligų riziką.
• Stresas – ilgalaikė streso būsena gali prisidėti prie širdies ligų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima spaudimą, skausmą ar diskomfortą krūtinėje, kuris gali plisti į kitas kūno dalis, tokias kaip pečiai, kaklas, žandikaulis ar nugarą. Taip pat gali pasireikšti dusulys, nuovargis, pykinimas ir prakaitavimas. Simptomai gali būti lengvi, tačiau esant sunkioms formoms, jie gali būti intensyvūs ir trukti ilgiau nei 15 minučių.

Diagnostika

Krūtinės angina diagnozuojama remiantis paciento anamneze, fiziniu ištyrimu ir papildomais tyrimais. Gydytojas gali atlikti EKG (elektrokardiogramą), kad įvertintų širdies elektrinę veiklą, arba naudoti streso testus, kad stebėtų širdies reakciją į fizinį krūvį. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti cholesterolio ir kitų medžiagų lygius, bei vaizdiniai tyrimai, tokie kaip širdies ultragarso ar vainikinių arterijų angiografija.

Gydymas

Krūtinės anginos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima vaistus, tokius kaip nitratai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir antitromboziniai vaistai. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės apima invazinius procedūras, kaip angioplastika ir vainikinių arterijų aplinkkeliai, kurie gali padėti atkurti kraujo tekėjimą į širdį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas