Liemens odos abscesas (pūlinys), furunkulas (šunvotė) ir karbunkulas (piktvotė)

Anatomija

Liemens odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra odos infekcijos, kurios dažniausiai paveikia epidermį ir dermą, tačiau gali turėti įtakos ir gilesniems audiniams. Šios ligos atsiranda, kai užsikemša plaukų folikulai ir sukelia uždegimą. Epidermis yra išorinis odos sluoksnis, o derma – antrasis, kuriame yra kraujagyslių, nervų ir jungiamojo audinio. Šių ligų metu gali būti pažeidžiami ir aplinkiniai audiniai, o sunkesniais atvejais gali kilti sisteminių komplikacijų, pavyzdžiui, sepsis, kai infekcija patenka į kraują.

Ligos aprašymas

Liemens odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra pūlingos odos infekcijos, kurios pasireiškia kaip skausmingos, uždegiminės masės ant odos. Abscesas yra lokalizuotas pūlinys, kuris susidaro dėl bakterijų, dažniausiai Staphylococcus aureus, veiklos. Furunkulas, dar vadinamas šunvote, yra pavienis uždegimas, kuris kyla iš plauko folikulo, o karbunkulas, arba piktvotė, yra didesnis uždegimas, apimantis kelis plaukų folikulus. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus tinkamai gydomos, ir gali paveikti bendrą organizmo sveikatą.

Ligos priežastis

Pagrindinė šių ligų priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama Staphylococcus aureus. Infekcija gali prasidėti, kai bakterijos patenka į odą per nedidelius sužeidimus ar įbrėžimus. Kiti veiksniai, tokie kaip odos drėgmė, prakaitavimas ir nešvarumai, gali prisidėti prie bakterijų dauginimosi. Be to, imuninės sistemos silpnumas arba lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, gali padidinti riziką susirgti šiais abscesais.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, dažniau serga odos infekcijomis.
• Diabetas – cukrinis diabetas gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Prakaitavimas – padidėjęs prakaitavimas gali sukurti palankias sąlygas bakterijų augimui.
• Odos sužalojimai – bet kokie odos įbrėžimai ar pažeidimai gali būti infekcijos vartai.
• Netinkama higiena – prasta odos higiena gali padidinti infekcijų riziką.

Simptomai

• Pradžioje gali būti pastebimas paraudimas ir patinimas aplink uždegimo vietą.
• Vystantis ligai, atsiranda skausmas ir jautrumas paveiktoje vietoje.
• Gali atsirasti pūlių kaupimasis, kuris gali būti matomas kaip geltonos arba žalios spalvos masė.
• Sunkiuose atvejuose gali pasireikšti karščiavimas ir bendras silpnumas, rodantis sisteminę infekciją.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu ištyrimu. Gydytojas paprastai atlieka odos apžiūrą, kad įvertintų uždegimo laipsnį. Priklausomai nuo atvejo, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos buvimą organizme, arba pūlių kultūros, kad būtų galima identifikuoti sukėlėją ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant šiltas kompresus, kad būtų sumažintas skausmas ir pagreitintas pūlių išsiskyrimas. Jei abscesas didelis arba nesumažėja, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atidarytas ir išvalytas pūlinys. Antibiotikai dažnai skiriami, jei infekcija yra sunki arba jei ji plinta. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė terapija arba imunoterapija, taip pat gali būti svarstomos, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualaus paciento atvejo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas