Limfosarkoma

Anatomija

Limfosarkoma yra vėžinė liga, kuri paveikia limfinę sistemą, kuri yra svarbi imuninės sistemos dalis. Limfinė sistema apima limfmazgius, limfą, limfinius indus ir organus, tokius kaip blužnis ir užkrūčio liauka. Ši liga gali atsirasti bet kurioje šių struktūrų vietoje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama limfmazgiuose. Limfosarkoma gali išplisti į kitus organus, tokius kaip kepenys, plaučiai ar kaulai, todėl ji gali turėti plačių pasekmių žmogaus organizmui.

Ligos aprašymas

Limfosarkoma yra limfomos forma, kuri atsiranda, kai limfocitai, organizmo imuniniai ląstelės, netikėtai ir nekontroliuojamai dauginasi. Ši liga gali būti klasifikuojama į dvi pagrindines grupes: Hodgkino ir ne-Hodgkino limfomas. Limfosarkoma yra svarbi dėl savo potencialo sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, taip pat dėl to, kad ji gali paveikti bet kurį amžiaus grupę. Dėl savo agresyvaus pobūdžio ir galimybės greitai plisti, limfosarkoma reikalauja ankstyvos diagnostikos ir gydymo.

Ligos priežastis

Limfosarkomos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą galimų veiksnių, kurie gali prisidėti prie jos vystymosi. Tai apima virusines infekcijas, tokias kaip Epstein-Barr virusas ir ŽIV, kurios silpnina imuninę sistemą. Taip pat genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, šeimos istorija vėžio atvejų, gali padidinti riziką. Aplinkos veiksniai, tokie kaip tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, taip pat gali būti svarbūs. Be to, ilgalaikė imunosupresinė terapija po organų transplantacijos padidina limfosarkomos riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 60 metų žmonės dažniau serga limfosarkoma.
• Virusinės infekcijos: Epstein-Barr virusas ir ŽIV gali padidinti limfosarkomos riziką.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija vėžio atvejų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai: ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti padidėjusius limfmazgius, dažnai be skausmo, karščiavimą, naktinius prakaitavimus, svorio kritimą ir nuovargį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas pilvo srityje, dusulys ar kosulys, jei liga paveikia krūtinės ląstos limfmazgius.

Diagnostika

Limfosarkomos diagnostika paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės rinkimo. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), bei biopsiją, kad patvirtintų diagnozę. Biopsijos metu paimamas limfmazgio ar kito paveikto audinio mėginys, kuris tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžinių ląstelių buvimą.

Gydymas

Limfosarkomos gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai apima chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Chemoterapija dažnai naudojama siekiant sumažinti naviko dydį ir užkirsti kelią jo plitimui. Radioterapija gali būti taikoma lokaliai, kad būtų sunaikintos vėžinės ląstelės. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją ir CAR-T ląstelių terapiją, kurios orientuojasi į specifinius vėžio ląstelių požymius. Be to, pacientams gali būti pasiūlyta palaikomoji terapija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas