Lėtinės kvėpavimo takų būklės, sukeltos įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų

Anatomija

Lėtinės kvėpavimo takų būklės, sukeltos įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų, tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Šios sistemos anatomija yra sudėtinga, nes ji apima įvairius audinius ir struktūras, kurios atlieka pagrindinę funkciją – deguonies ir anglies dioksido mainus. Poveikis gali būti lokalizuotas konkrečiuose kvėpavimo takų segmentuose arba apimti visą sistemą, sukeldamas uždegimą, randėjimą ir funkcinius sutrikimus. Ilgalaikis cheminis poveikis gali sukelti struktūrinius pokyčius, tokius kaip bronchų plėtimas (bronchiektazija) arba plaučių audinio fibrozė.

Ligos aprašymas

Lėtinės kvėpavimo takų būklės, sukeltos įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų, yra grupė ligų, kurios gali sukelti ilgalaikius kvėpavimo sutrikimus. Tai apima tokias būkles kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchų astma, pneumonija ir plaučių fibrozė. Šios ligos dažnai yra progresyvios ir gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukeldamos kvėpavimo sunkumų, sumažindamos fizinį pajėgumą ir didindamos hospitalizacijos riziką. Jos yra svarbios tiek individualiai, tiek visuomenės sveikatai, nes didina sveikatos priežiūros išlaidas ir mažina darbo pajėgumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės lėtinės kvėpavimo takų būklės priežastys yra cheminiai dirgikliai, tokie kaip cigarečių dūmai, pramoniniai teršalai, cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje arba pramonėje, ir dūmai, susidarę deginant organines medžiagas. Šie dirgikliai sukelia uždegiminius procesus kvėpavimo takuose, kurie gali sukelti lėtinius pokyčius ir sutrikdyti normalų kvėpavimą. Rizikos veiksniai gali apimti genetiką, amžių, esamas ligas, tokias kaip astma, ir gyvenimo būdo įpročius, pavyzdžiui, rūkymą.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliantis plaučių pažeidimus ir uždegimą.
• Darbo aplinka – dirbant pramonėje, kur yra cheminių medžiagų ar dulkių, padidėja rizika susirgti lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su kvėpavimo takų ligomis, gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį kosulį, kuris gali būti sausas arba su skrepliais, dusulį, krūtinės spaudimą, kvėpavimo sunkumus fizinio krūvio metu ir nuovargį. Ligai progresuojant, simptomai gali tapti sunkesni, o pacientai gali patirti dažnesnius paūmėjimus ir hospitalizacijos poreikį.

Diagnostika

Ligos diagnozė dažnai prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti plaučių funkcijos testus, tokius kaip spirometrija, kad įvertintų kvėpavimo takų praeinamumą. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenografija arba kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti plaučių būklę ir nustatyti galimus struktūrinius pakitimus. Be to, laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti uždegimo žymenis ir alergines reakcijas.

Gydymas

Lėtinės kvėpavimo takų ligų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima bronchus plečiančius vaistus, kortikosteroidus, inhaliatorius ir reabilitaciją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie veikia specifinius uždegimo kelius, ir naujas inhaliacines technologijas, leidžiančias efektyviau tiekti vaistus į plaučius. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo nutraukimas, fizinio aktyvumo didinimas ir kvėpavimo pratimai, kurie padeda pagerinti kvėpavimo funkciją ir bendrą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas