Mažojo dubens pilvaplėvės endometriozė

Anatomija

Mažojo dubens pilvaplėvės endometriozė yra liga, kuri susijusi su moterų reprodukcinės sistemos anatomija. Ji atsiranda, kai endometriumo audinys, kuris paprastai yra gimdos viduje, auga už jos ribų, dažniausiai mažajame dubenyje. Paveikti organai gali būti kiaušidės, kiaušintakiai, makštis, šlapimo pūslė ir tiesioji žarna. Tokiu būdu endometriozė gali sukelti anatominius pokyčius, sukeldama skausmą ir diskomfortą, taip pat galinčius paveikti vaisingumą.

Ligos aprašymas

Mažojo dubens pilvaplėvės endometriozė yra lėtinė liga, kuri gali turėti didelį poveikį moterų gyvenimo kokybei. Ši liga pasireiškia, kai endometriozės audinys, reaguodamas į hormoninius pokyčius menstruacinio ciklo metu, pradeda kraujuoti, tačiau šis kraujas neturi kur išeiti, todėl sukelia uždegimą ir randėjimą. Endometriozė gali sukelti skausmą, ypač menstruacijų metu, lytinių santykių metu ir netgi kasdienėje veikloje. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti moterų vaisingumą ir bendrai sveikatą.

Ligos priežastis

Endometriozės tikslinės priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas teorijų. Viena iš jų yra menstruacinio kraujo atvirkštinis srautas, kai menstruacinis kraujas su endometriumo ląstelėmis patenka į kiaušintakius ir mažąjį dubenį. Kitos teorijos apima genetinius veiksnius, imuninės sistemos sutrikimus, hormoninius disbalansus ir aplinkos veiksnius. Taip pat manoma, kad tam tikros lėtinės ligos gali prisidėti prie endometriozės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika – moterys, kurių šeimoje buvo endometriozės atvejų, turi didesnę riziką susirgti.
• Menstruacijų trukmė – ilgesni menstruaciniai ciklai ir gausios menstruacijos gali padidinti riziką.
• Amžius – endometriozė dažniausiai pasireiškia moterims nuo 25 iki 40 metų.
• Fiziniai veiksniai – moterys, kurių kūno masės indeksas yra per mažas, taip pat gali būti labiau linkusios į šią ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų skausmą menstruacijų metu (dismenorėja), skausmą lytinių santykių metu, skausmą šlapinantis ar tuštinantis, nuovargį, nevaisingumą ir virškinimo sutrikimus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių veiksnių.

Diagnostika

Endometriozės diagnozė dažnai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsą ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad būtų galima vizualizuoti endometriozės pažeidimus. Galutinė diagnozė dažnai nustatoma laparoskopijos metu, kai gydytojas gali tiesiogiai stebėti ir, jei reikia, paimti audinių mėginius biopsijai.

Gydymas

Endometriozės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima hormoninį gydymą, kuris padeda sumažinti endometriumo audinio augimą ir skausmą. Tokie vaistai kaip kontraceptikai, progestinai ir GnRH agonistai yra dažnai naudojami. Chirurginis gydymas gali būti taikomas sunkesniais atvejais, siekiant pašalinti endometriozės židinius. Taip pat galima taikyti alternatyvius gydymo būdus, tokius kaip akupunktūra, mitybos pokyčiai ir fizinė terapija, siekiant palengvinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie veikia imuninę sistemą ir gali padėti sumažinti uždegimą bei skausmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas