Menjero (Meniere) liga

Anatomija

Menjero liga yra susijusi su vidine ausimi, ypač su labirintu, kuris yra sudėtinga struktūra, atsakinga už pusiausvyros ir klausos funkcijas. Vidinėje ausyje yra skysčių užpildytos ertmės, vadinamos endolimfiniu ir perilimfiniu skysčiu, kurie yra būtini normaliai pusiausvyros ir klausos funkcijai. Menjero liga pasireiškia, kai šių skysčių balansas sutrinka, sukeldamas slėgio pokyčius ir pažeidimus, kurie gali paveikti klausą ir pusiausvyrą.

Ligos aprašymas

Menjero liga yra lėtinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia episodiniu galvos svaigimu, klausos praradimu, spengimu ausyse (tinnitus) ir jausmu, kad ausis yra užkimšta. Ši liga gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, nes simptomai gali būti neprognozuojami ir varginantys. Menjero liga dažnai diagnozuojama suaugusiems žmonėms, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jos svarba slypi ne tik fiziniuose simptomuose, bet ir emociniame bei socialiniame poveikyje, kurį ji gali sukelti asmeniui ir jo aplinkai.

Ligos priežastis

Tikslios Menjero ligos priežastys dažnai lieka neaiškios. Tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su endolimfinių skysčių perprodukcija arba absorbcijos sutrikimais. Kai kurie tyrimai rodo, kad genetika, autoimuniniai procesai, alergijos, virusinės infekcijos ir net traumos galėtų būti ligos vystymosi priežastys. Be to, kai kurie asmenys gali turėti didesnę riziką susirgti Menjero liga dėl tam tikrų sveikatos būklių, kaip hipertenzija ar migrena.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – jei šeimoje buvo Menjero ligos atvejų, rizika susirgti didėja.
• Amžius – liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ypač 40-60 metų amžiaus grupėje.
• Stresas – didelis emocinis ar fizinis stresas gali pabloginti simptomus.
• Alergijos – kai kurie tyrimai rodo, kad alergijos gali būti susijusios su Menjero liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima episodinį galvos svaigimą, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šie epizodai gali būti labai intensyvūs ir sukelti pusiausvyros praradimą.
• Klausos praradimas, kuris gali būti laikinas arba nuolatinis, dažniausiai pasireiškia vienoje ausyje.
• Spengimas ausyse (tinnitus), kuris gali būti nuolatinis arba pasikartojantis.
• Jausmas, kad ausis yra užkimšta, gali būti nemalonus ir sukelti diskomfortą.

Diagnostika

Menjero ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia, gydytojas atliks išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Toliau gali būti naudojami audiologiniai tyrimai, kurie įvertina klausą ir pusiausvyros funkcijas, taip pat gali būti atliekamas galvos MRT ar CT skenavimas, siekiant pašalinti kitas galimas ausies ligas. Nustatytas ligos diagnozavimo kriterijus apima simptomų pasikartojimą ir klausos praradimą.

Gydymas

Menjero ligos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti diuretikus, kurie padeda sumažinti skysčių kiekį organizme, taip pat vaistus, kurie gali palengvinti galvos svaigimo simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip druskos vartojimo apribojimas, streso valdymas ir fizinės terapijos taikymas. Naujausios terapijos galimybės apima intratimpaninius vaistus ir chirurginius metodus, kurie gali padėti sumažinti simptomus sunkiais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas