Menopauziniai ir kiti perimenopauziniai sutrikimai, nepatikslinti

Anatomija

Menopauziniai ir kiti perimenopauziniai sutrikimai yra susiję su moterų reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidžių funkcija. Kiaušidės yra pagrindiniai hormonų gamintojai, tokių kaip estrogenai ir progesteronas, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą. Menopauzės metu šių hormonų gamyba žymiai sumažėja, kas sukelia įvairius fizinius ir emocinius pokyčius. Be to, menopauzė taip pat veikia hipotalamą ir hipofizę, kurie reguliuoja hormonų pusiausvyrą organizme.

Ligos aprašymas

Menopauziniai sutrikimai apima įvairius simptomus ir pokyčius, kurie atsiranda, kai moteris pereina perimenopauzę ir menopauzę. Tai natūralus gyvenimo etapas, tačiau jis gali sukelti diskomfortą ir reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, kas gali turėti ilgalaikių pasekmių moters gyvenimui ir santykiams.

Ligos priežastis

Pagrindinė menopauzinių sutrikimų priežastis yra natūralus estrogenų ir progesterono lygio sumažėjimas. Kiti veiksniai, kurie gali prisidėti prie šios ligos, yra genetika, gyvenimo būdas, mityba, stresas ir tam tikros medicininės būklės, tokios kaip skydliaukės sutrikimai ar diabetas. Hormonų pusiausvyros pokyčiai gali sukelti įvairius simptomus ir disbalansą organizme.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus moterys yra labiau linkusios patirti menopauzinius sutrikimus.
• Genetika – šeimos istorija gali turėti įtakos menopauzės amžiui ir simptomų sunkumui.
• Gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholis ir nesveika mityba gali pagreitinti menopauzės procesą.
• Fizinė veikla – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie simptomų sunkumo.

Simptomai

• Pagrindiniai menopauzinių sutrikimų simptomai apima karščio bangas, naktinį prakaitavimą, nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus, sausus makšties audinius ir sumažėjusią lytinę norą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kurios moterys gali jausti didelį diskomfortą, kuris gali paveikti kasdienę veiklą ir socialinį gyvenimą.

Diagnostika

Menopauzinių sutrikimų diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, ir kitus tyrimus, kad pašalintų kitas galimas ligas. Dažnai naudojami menopauzės simptomų vertinimo klausimynai, kurie padeda nustatyti simptomų sunkumą ir poveikį gyvenimo kokybei.

Gydymas

Menopauzinių sutrikimų gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų terapija (HT) yra viena iš dažniausiai naudojamų metodų, siekiant palengvinti simptomus, tačiau ji turi būti pritaikyta individualiai, atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Taip pat yra ir nemedicininių sprendimų, tokių kaip gyvenimo būdo pakeitimai, mitybos koregavimas, fizinė veikla ir alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra ar fitoterapija. Naujausios terapijos galimybės apima selektyvius estrogenų receptorių moduliatorius (SERM) ir kitus vaistus, kurie gali padėti suvaldyti simptomus be tradicinės hormonų terapijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas