Metastazinis piktybinis navikas, lokalizacija nepatikslinta

Anatomija

Metastazinis piktybinis navikas, lokalizacija nepatikslinta, yra vėžio forma, kai piktybiniai ląstelės iš pradžių atsiranda viename organe ir vėliau plinta į kitus organus ar audinius. Ši liga gali paveikti bet kurią žmogaus kūno sistemą, tačiau dažniausiai ji pasireiškia plaučiuose, kepenyse, kauluose ir smegenyse. Metastazės dažniausiai formuojasi kraujotakos ar limfinės sistemos pagalba, todėl nustačius pirminį naviką, būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar vėžys nėra išplitęs į kitus organus.

Ligos aprašymas

Metastazinis piktybinis navikas, lokalizacija nepatikslinta, yra sudėtinga liga, kuri rodo, kad vėžinės ląstelės jau išplito už pirminio naviko ribų. Liga yra ypač svarbi, nes ji dažnai rodo pažengusią ligos stadiją, kuomet gydymo galimybės gali būti ribotos, o prognozė tampa nepalanki. Ši liga gali sukelti daug sveikatos problemų, priklausomai nuo paveiktų organų ir jų funkcijų. Be to, metastazinis piktybinis navikas dažnai reikalauja kompleksinio gydymo ir stebėjimo, kad būtų galima užtikrinti paciento gerovę.

Ligos priežastis

Pagrindinės metastazinio piktybinio naviko priežastys yra pirminiai vėžiniai susirgimai, kurie gali būti įvairių tipų, pavyzdžiui, krūties, plaučių, prostatos ar storosios žarnos vėžys. Vėžinių ląstelių plitimą gali skatinti genetiniai pokyčiai, imuninės sistemos silpnėjimas ir aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinai ar radiacija. Be to, metastazės gali būti skatinamos ir dėl audinių pažeidimo, kuris gali atsirasti dėl chirurginių procedūrų ar kitų medicininių intervencijų.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeiminė istorija vėžio atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga piktybiniais navikais.
• Rūkymas – tabako vartojimas yra susijęs su daugeliu vėžio tipų, ypač plaučių vėžiu.
• Poveikis chemikalams – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis gali padidinti vėžio riziką.
• Radiacija – didelis radiacijos kiekis gali sukelti vėžį.

Simptomai

• Simptomai gali skirtis priklausomai nuo paveiktų organų, tačiau dažniausiai pasireiškia nuovargis, svorio kritimas, skausmas, dusulys, apetito praradimas ir bendras silpnumas. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti specifiniai simptomai, pvz., kraujavimas iš plaučių ar skausmas kauluose.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą, laboratorinius kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET). Biopsija taip pat gali būti atlikta norint patvirtinti metastazių buvimą ir nustatyti vėžio tipą.

Gydymas

Gydymas gali būti kompleksinis ir apima chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip taikinių terapija ir genų terapija, taip pat gali būti taikomos, priklausomai nuo ligos stadijos ir pacientų individualių poreikių. Be to, paliatyvioji priežiūra yra svarbi, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems pažengusia liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas