Miego apnėja, nepatikslinta

Anatomija

Miego apnėja, nepatikslinta, yra susijusi su kvėpavimo takų anatomija, ypač viršutinių kvėpavimo takų struktūromis. Ši liga dažnai pasireiškia, kai gerklės raumenys ir audiniai naktį atsipalaiduoja per daug, sukeldami kvėpavimo takų užsikimšimą. Paveikti organai apima nosį, gerklę ir trachėją. Dėl šių anatominių pokyčių gali sumažėti oro srautas į plaučius, o tai sukelia periodinius kvėpavimo sustojimus miego metu.

Ligos aprašymas

Miego apnėja, nepatikslinta, yra miego sutrikimas, kurio metu asmuo patiria periodinius kvėpavimo sustojimus, dažnai kartu su knarkimu. Šie sustojimai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali pasikartoti kelis kartus per naktį. Dėl šių sustojimų gali sumažėti deguonies kiekis kraujyje, o tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos, hipertenzija ir nuovargis dienos metu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui ir bendrai sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės miego apnėjos priežastys gali būti anatominių struktūrų pokyčiai, tokie kaip padidėjęs tonzilės ar adenoidai, antsvoris, kuris gali sukelti riebalinio audinio kaupimąsi aplink kaklą, bei raumenų tonuso sumažėjimas miego metu. Taip pat gali turėti įtakos ir genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, šeimos istorija, bei tam tikri sveikatos sutrikimai, tokie kaip diabetas ar širdies ligos.

Rizikos faktoriai

• Antsvoris – riebalinis audinys gali susikaupti aplink kaklą ir užkimšti kvėpavimo takus.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šiuo sutrikimu.
• Vyriška lytis – vyrai dažniau serga miego apnėja nei moterys.
• Rūkymas – tabako vartojimas gali padidinti kvėpavimo takų uždegimą ir sumažinti jų tonusą.
• Alkoholis – alkoholio vartojimas gali sumažinti raumenų tonusą, ypač naktį.

Simptomai

• Knarkimas – garsus ir nuolatinis knarkimas dažnai yra pirmasis ženklas.
• Kvėpavimo sustojimai miego metu – jie gali būti pastebėti partnerio arba paties asmens.
• Nuovargis dienos metu – nepaisant pakankamo miego, asmuo gali jaustis nuovargiu ir mieguistumu.
• Galvos skausmai ryte – dėl sumažėjusio deguonies kiekio gali pasireikšti galvos skausmai.
• Koncentracijos problemos – gali pasireikšti sunkumai susikaupti ir atminties praradimas.

Diagnostika

Miego apnėja diagnozuojama naudojant kelis tyrimus. Pagrindinis metodas yra polisomnografija, kurios metu stebimi miego ciklai, kvėpavimo srautas, deguonies lygis kraujyje ir širdies ritmas. Taip pat gali būti atliekami namų miego tyrimai, kurie matuoja pagrindinius parametrus, tokius kaip kvėpavimo sustojimai ir deguonies kiekis. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę.

Gydymas

Miego apnėjos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai metodai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, alkoholio ir tabako vengimas, miego pozicijos keitimas. Medicininiai gydymo būdai gali apimti CPAP (nuolatinio teigiamo oro slėgio) aparatus, kurie padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus naktį. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie padeda pagerinti miego kokybę. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip chirurginiai metodai, gali būti taikomos sunkesniais atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas