Migreninė būklė

Anatomija

Migreninė būklė yra neurologinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų ir nervų sistemos funkcijomis. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, ypač migrena susijusi su galvos skausmo centru, kuris yra smegenų kamiene. Ši būklė taip pat gali paveikti kraujagysles, nes migrenos priepuolių metu atsiranda kraujagyslių išsiplėtimas ir susitraukimas, kas sukelia skausmą. Be to, migreninė būklė gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pvz., endokrininei sistemai, kadangi hormoniniai pokyčiai gali sukelti migrenos priepuolius.

Ligos aprašymas

Migreninė būklė yra pasikartojanti galvos skausmo forma, kuri gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ši liga dažnai pasireiškia kaip stiprus, pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Migreninės būklės svarba slypi jos dideliame poveikyje žmogaus gyvenimo kokybei, nes skausmo intensyvumas ir lydintys simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir šviesos bei garso jautrumas, gali apsunkinti kasdienes veiklas. Be to, migreninės būklės dažnumas ir trukmė gali kisti, todėl ji reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gydymo.

Ligos priežastis

Migreninės būklės priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad jos atsiradimą lemia keli veiksniai. Vienas iš jų yra genetinis polinkis, nes migrena dažnai pasitaiko šeimose. Be to, neurologiniai pokyčiai, susiję su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, lygio svyravimais, gali sukelti migrenos priepuolius. Taip pat gali turėti įtakos aplinkos veiksniai, tokie kaip stresinės situacijos, mitybos pokyčiai, miego trūkumas ir hormoniniai svyravimai.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija migrenos atvejų didina riziką.
• Stresas – didelis stresas gali sukelti migrenos priepuolius.
• Mityba – tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, šokoladas, sūris ir alkoholis, gali sukelti migreną.
• Hormoniniai pokyčiai – moterims migrenos priepuoliai gali būti susiję su menstruacijų ciklu.
• Miego sutrikimai – miego trūkumas arba perteklius gali padidinti migrenos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai migrenos simptomai apima stiprų galvos skausmą, dažniausiai vienoje galvos pusėje, pulsuojančio pobūdžio. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti aura, kurią sudaro regos, jutimo ar kalbos sutrikimai, prieš prasidedant galvos skausmui.

Diagnostika

Migreninė būklė diagnozuojama remiantis paciento istorija ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti fizinį ir neurologinį tyrimą, kad pašalintų kitas galvos skausmo priežastis. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami, jei yra įtarimų dėl kitų neurologinių problemų.

Gydymas

Migreninės būklės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), triptanai ir ergotaminai. Be to, profilaktiniai vaistai, tokie kaip beta blokatoriai, antidepresantai arba antiepilepsiniai vaistai, gali būti skiriami, kad sumažintų priepuolių dažnumą. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip akupunktūra, biofeedback ir gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali padėti valdyti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima monocloninius antikūnus, kurie veikia specifinius migrenos mechanizmus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas