Nefrozinis sindromas, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Nefrozinis sindromas ir difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas yra ligos, susijusios su inkstų anatomija ir funkcija. Šios ligos paveikia glomerulus – smulkias kraujagyslių struktūras inkstuose, kurios yra atsakingos už kraujo filtravimą. Glomerulai sudaro nefronus, o jų uždegimas ir proliferacija gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, vandens ir elektrolitų pusiausvyros problemas, taip pat baltymų praradimą su šlapimu. Dėl to gali pasireikšti edemos ir hipertenzija, o ilgalaikė liga gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Nefrozinis sindromas yra klinikinis sindromas, kurio pagrindiniai požymiai yra masyvus proteinurija, hipoproteinemija, edema ir hiperlipidemija. Difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas yra specifinė glomerulonefrito forma, pasižyminti mezanginių ląstelių proliferacija ir uždegiminiu procesu glomeruluose. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų inkstų funkcijos sutrikimų ir reikalauja laiku diagnozuoti ir gydyti, kad būtų išvengta ilgalaikių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės nefrozinio sindromo ir difuzinio mezanginio proliferacinio glomerulonefrito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra imuninės sistemos sutrikimai, infekcijos, toksinai, vaistai ar sisteminės ligos, tokios kaip lupus erythematosus. Mechanizmai, kurie sukelia šias ligas, gali apimti autoimunines reakcijas, kurios pažeidžia glomerulų membranas, ir uždegiminius procesus, kurie sukelia mezanginių ląstelių proliferaciją.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti glomerulonefrito išsivystymą.
• Imuninės sistemos sutrikimai – autoimuninės ligos, tokios kaip lupus, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima patinimus (edemas), ypač aplink akis ir kojose, didelį baltymų kiekį šlapime (proteinuriją), sumažėjusį baltymų kiekį kraujyje (hipoproteinemiją), padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje (hiperlipidemiją) ir galimas aukštą kraujospūdį.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tokius kaip šlapimo analizė, kraujo tyrimai ir inkstų biopsija. Šlapimo analizė padeda nustatyti baltymų kiekį šlapime, o biopsija leidžia tiesiogiai įvertinti glomerulų struktūrą ir uždegimo laipsnį, kas yra būtina tiksliam diagnozavimui ir gydymo plano sudarymui.

Gydymas

Nefrozinio sindromo ir difuzinio mezanginio proliferacinio glomerulonefrito gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai skiriami kortikosteroidai, imunosupresantai ir diuretikai, siekiant sumažinti uždegimą ir edemą. Taip pat svarbu laikytis dietos, mažinant druskos ir baltymų suvartojimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius preparatus, kurie veikia specifinius imuninius mechanizmus. Gydymo strategijos priklauso nuo ligos sunkumo ir individualių paciento poreikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas