Nefrozinis sindromas, nepatikslintas

Anatomija

Nefrozinis sindromas, nepatikslintas, yra sutrikimas, kuris paveikia inkstus, ypač jų nefronus – funkcinius vienetus, atsakingus už kraujo filtravimą. Ši liga sukelia didelį baltymų praradimą su šlapimu, o tai gali turėti įtakos visam organizmui. Inkstai, esantys juosmens srityje, yra atsakingi už medžiagų apykaitos produktų pašalinimą ir skysčių pusiausvyros palaikymą. Nefrozinis sindromas gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus, todėl organizmui tampa sunku reguliuoti skysčių ir elektrolitų balansą, kas gali paveikti širdies, kraujagyslių ir kitų organų sistemų veiklą.

Ligos aprašymas

Nefrozinis sindromas, nepatikslintas, yra būklė, kurią apibūdina didelis baltymų praradimas su šlapimu, edema (patinimas), hiperlipidemija (padidėjęs riebalų kiekis kraujyje) ir hipotenzija (žemas kraujospūdis). Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, infekcijos, trombozė ir kitos širdies bei kraujagyslių problemos. Be to, nefrozinis sindromas gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei ir kasdieninei veiklai.

Ligos priežastis

Nefrozinio sindromo priežastys gali būti įvairios, įskaitant autoimunines ligas, infekcijas, toksinius poveikius, genetinius veiksnius ir kitus sisteminius sutrikimus. Dažnai liga išsivysto dėl glomerulonefrito, kuris yra inkstų uždegimas, pažeidžiantis nefronus. Taip pat gali pasireikšti dėl diabetinės nefropatijos, hipertenzijos ar kitų sisteminių ligų. Mechanizmai, kurie sukelia baltymų praradimą, dažnai yra susiję su glomerulų membranų pralaidumo padidėjimu.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – padidina riziką, nes gali sukelti inkstų pažeidimų.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali paveikti inkstus.
• Infekcijos – kai kurios infekcijos gali sukelti inkstų uždegimą ir sutrikimus.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė polinkis gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima didelį patinimą, ypač aplink akis ir kojose, nuovargį, šlapimo spalvos pasikeitimą, kraujospūdžio svyravimus, sumažėjusį šlapimo kiekį bei padidėjusią infekcijų riziką. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir gydymo efektyvumo.

Diagnostika

Nefrozinio sindromo diagnostika apima išsamų anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai apima šlapimo analizę, kuri rodo didelį baltymų kiekį, kraujo tyrimus, siekiant įvertinti inkstų funkciją, lipidų profilį ir kitus biocheminius rodiklius. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti inkstų struktūrą ir galimus pažeidimus.

Gydymas

Nefrozinio sindromo gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininis gydymas dažnai apima diuretikus, kurie padeda sumažinti edemą, kortikosteroidus, siekiant slopinti uždegimą, ir vaistus, reguliuojančius kraujospūdį bei lipidų kiekį. Be to, rekomenduojama laikytis specialios dietos, mažinant druskos ir baltymų suvartojimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus ir imunoterapiją, kurie gali būti naudingi pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, sukeliančiomis nefrozinį sindromą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas