Nepatikslintas manijos epizodas

Anatomija

Nepatikslintas manijos epizodas yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Manija gali paveikti smegenų struktūras, tokias kaip priekinė skiltis, kuri yra atsakinga už emocijų reguliavimą, sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį. Taip pat gali būti paveikti limbinių sistemų komponentai, kurie dalyvauja emocijų ir atminties apdorojime. Šios smegenų dalys, kai yra sutrikusios, gali sukelti intensyvius emocinius svyravimus ir elgesio pokyčius, būdingus manijos epizodams.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas manijos epizodas yra būklė, kuriai būdingi išskirtiniai nuotaikos pakitimai, dažnai pasireiškiantys kaip padidėjęs energijos lygis, euforija, sumažėjęs miego poreikis ir hiperaktyvumas. Ši liga gali būti laikoma bipolinio sutrikimo dalimi, tačiau ji gali pasireikšti ir be aiškios bipolinės istorijos. Manija gali sukelti rimtų problemų asmens gyvenime, įskaitant santykių pablogėjimą, darbo praradimą ir netgi teisinių problemų. Dėl šių priežasčių svarbu atpažinti ir gydyti šią būklę.

Ligos priežastis

Nepatikslinto manijos epizodo priežastys gali būti įvairios. Viena iš pagrindinių priežasčių yra genetinė polinkis, kai šeimos nariai turi psichinių sutrikimų istoriją. Taip pat manija gali būti išprovokuota streso, traumų ar sunkių gyvenimo pokyčių. Cheminiai pokyčiai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas, taip pat gali prisidėti prie manijos epizodų atsiradimo. Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu, taip pat gali būti veiksnys.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis: paveldimumas gali padidinti riziką susirgti manijos epizodais.
• Stresas: psichologinis ar fizinis stresas gali sukelti manijos epizodus.
• Hormoniniai pokyčiai: hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, nėštumo metu, gali paveikti nuotaiką.
• Medikamentai: tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, gali išprovokuoti manijos epizodus žmonėms, turintiems polinkį.

Simptomai

• Padidėjęs energijos lygis: asmenys gali jaustis labai energingi ir aktyvūs.
• Euforija: gali pasireikšti neadekvatus džiaugsmo jausmas.
• Miego poreikio sumažėjimas: žmonės gali jaustis, kad jiems nereikia miego.
• Hiperaktyvumas: gali būti pastebimas didelis fizinis judrumas ir kalbėjimo greitis.
• Impulsyvumas: asmenys gali priimti neapgalvotus sprendimus, kurie gali turėti neigiamų pasekmių.

Diagnostika

Nepatikslinto manijos epizodo diagnostika dažniausiai apima psichologinį vertinimą, kurio metu psichiatras ar psichologas vertina paciento simptomus ir istoriją. Gali būti naudojami įvairūs klausimynai ir vertinimo skalės, kurie padeda nustatyti manijos epizodo buvimą. Taip pat gali būti atliekami fiziniai tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas, kurios galėtų sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Nepatikslinto manijos epizodo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai remiasi nuotaiką stabilizuojančių vaistų, tokių kaip ličio preparatai, vartojimu. Antipsichoziniai vaistai taip pat gali būti naudojami sunkiems simptomams valdyti. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari fizinė veikla ir streso valdymo technikos, gali padėti sumažinti manijos epizodų dažnį ir intensyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas